Atviras kauniečio laiškas J. Šiugždinienei: jau pasiekta riba, atsikvošėkit – Kas vyksta Kaune

Atviras kauniečio laiškas J. Šiugždinienei: jau pasiekta riba, atsikvošėkit siūlo pereiti prie nuotolinio mokymo

delfi.lt / Joana Balčiuvienė 2021/10/21 15:29
DELFI ir R. Tenio nuotr. / "Kas vyksta Kaune" montažas

Didėjant užsikrėtimų COVID-19 skaičiumi daugelio tėvų dėmesys krypsta į mokyklas. „Delfi“ sulaukė ne vieno tėvo kreipimosi ir pasakojimo, kad šeima užsikrėtė ar bijo užsikrėsti, mat vaikai „parsinešė koroną iš mokyklos“.

„Delfi“ pasiekė skaitytojo kauniečio N. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi, – Red.) laiškas, kuriame vyras kreipiasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovę.

„Ministre Jurgita, kada atsikvošėsit? Lietuvoje drastiškai kylant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, panašu, jog užkrato plitimo židiniais tampa mokyklos. Kiek dar reikės laukti, kol švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau imsis ryžtingų veiksmų, užuot tik „reiškusi susirūpinimą“, pataikavusi „antivakserių“ miniai ir imitavusi problemos sprendimą?..

Situacija, kai vaikas iš mokyklos parsineša „dovanėlę“ – COVID-19 užkratą nėra pati maloniausia. Iš esmės pasikeičia visos šeimos gyvenimas, griūna darbo planai, galvojama, kaip reikės gyventi izoliacijoje. Galų gale – ką dar iš šeimos narių ar kontaktą turėjusių artimųjų palies šis virusas…

Atvejis, su kuriuo teko asmeniškai susidurti, vienas iš daugybės. Dėl per jauno amžiaus dukra dar nėra paskiepyta nuo COVID-19, tačiau mokykloje taikomas testavimas. Tačiau šis testavimas, kaip teko įsitikinti, tik sąlyginė saugumo iliuzija. Taip yra todėl, nes dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikai atliktų testus, tad nesitikrinę mokiniai sėdi tose pačiose klasėse ir bendrauja kartu su tais, kurių tėvai itin atsakingai žvelgia į šio užkrato plitimo prevenciją ir nekalba savo vaikams nesąmonių apie „mirtinus skiepus“, vakcinose esantį „gėjišką skystį“ ar pasaulinį „sorošų“ ir kitų globalistų sąmokslą.

Visų moksleivių bei studentų globėja – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pompastiškai deklaruoja savo tikslą – padaryti viską, kad vaikai toliau lankytų mokyklas ir mokytųsi kontaktiniu būdu. Noras gražus bei pagirtinas, tačiau kas daroma, kad jis būtų saugiai įgyvendinamas ir kontaktinis mokymasis netaptų naujo šalies uždarymo, verslų žlugdymo priežastimi? Panašu, kad nieko, arba beveik nieko…

Tuo teko įsitikinti asmeniškai, kai vienoje Kauno mokyklų besimokanti dukra namo parnešė dovanėlę – COVID-19 užkratą. Akivaizdu, kad užsikrėsta buvo mokykloje, iš viso susirgo 6 tos pačios klasės vaikai. Ir tai – per vieną dieną…

Gal jau pats laikas ministrei J. Šiugždinienei pagaliau suvokti, kad jos neveikimas, nesugebėjimas, o gal ir nenoras užtikrinti saugių kontaktinio mokymosi sąlygų visą šalį stumia į dar vieną uždarymą? Tokiais tempais plintant COVID-19 užkratui, mokyklos tampa plitimo židiniais, kai vieni su kitais kontaktuojantys vaikai infekciją parneša namo, ja „apdovanoja“ šeimos narius bei artimuosius. Vaikai perserga palyginti lengvai, tačiau suaugusiems šis užkratas gali sukelti ir itin sunkias, netgi negrįžtamas pasekmes.

Tad dabar reikėtų tik vieno sprendimo, kuo greičiau pereiti prie nuotolinio mokymo, o jeigu to daryti nenorima – įvesti itin griežtas testavimo taisykles.

Pamenu, kai prieš rugsėjį ta pati J. Šiugždinienė ne itin maloniai nustebino paaiškindama, kad mokinių testavimas nebus privalomas, o tik rekomenduojamas. Esą taip yra dėl to, nes dalis Lietuvos tėvelių ir mamyčių, kurių mąstymą paveikė galas žino kokios sąmokslo teorijos, nesutinka, kad jų vaikai atliktų testus. O jeigu šie testai taptų privalomais, dalis mokinių tiesiog negalėtų lankyti kontaktinių pamokų.

Ir tegul nelanko. Tegul sėdi namuose ir pamokas stebi saugiu atstumu atskirti nuo tų, kurie tiki mokslu ir atsakingai žvelgia į viruso plitimo prevenciją. Tiesiog gyvenant visuomenėje privalu paklusti tam tikroms taisyklėms bei įsisąmoninti, kad ir kiti žmonės turi teisę netapti ligų platintojų aukomis.

Panašu, kad pataikaudama „antivakseriams“ J. Šiugždinienė jau pasiekė tokią ribą, kai būtina priimti esminius sprendimus. Ir ne tokius, kaip rudens atostogų paankstinimas, apie ką kalbėjo ministrės patarėjas, bet kur kas rimtesnius“, – rašė kaunietis J.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas teigė, kad supranta susirūpinimą, tačiau vaikai neturėtų kentėti dėl savo tėvų požiūrio.

„Dėkoju už jūsų nuomonę ir išdėstytą problemą. Labai gerai suprantu jūsų susirūpinimą, nes išties situacija mokyklose nėra paprasta, kaip ir apskritai visuomenėje. Turbūt nėra vieno tobulo recepto ir sprendimo, kuris tiktų absoliučiai visiems, visi jį priimtų ir laikytųsi sutarimo.

Taip ir dėl testavimo. Svarstėme galimybę įvesti privalomą mokinių testavimą dėl COVID-19 ligos, bet jį atmetėme. Jo įvedimas reikštų tai, kad dalis vaikų arba apskritai nesimokytų, arba mokytojams tektų dirbti keliais frontais: ir su vaikais klasėje, ir namuose. Tokia nuolatinė našta mokytojams būtų nepakeliama, o vaikams neužtikrinti mokymo negalime – jie ir taip daug prarado per ankstesnį karantiną.

Tėvams, kurie sutinka testuoti savo vaikus, yra sunkiai suprantamas kitų nenoras, atsisakymas ar juo labiau kuriamos sąmokslo teorijos apie testavimą. Tačiau vėlgi – negalime leisti šių vaikų uždaryti namuose. O pavasarį, testavimą iškėlus kaip grįžimo į klases sąlygą, deja, tokių atvejų buvo ne vienas ir ne du.

Viešojoje erdvėje matėme visuomenės apklausos duomenis, kurie rodo, kad beveik 40 proc. visuomenės pasisako prieš privalomą testavimą. Tai artima tam, ką matome mokyklose: dabar testuojasi 46 proc. mokinių. Yra grėsmė, kad įvedus privalomus testus pusė mokinių liktų už mokyklos durų. Vaikai neturi kentėti dėl savo tėvų požiūrio.

Tam, kad mokyklose būtų sukurta kuo saugesnė aplinka, yra nustatyta visiems privalomų saugumo sąlygų: kaukių dėvėjimas mokiniams nuo penktos klasės, srautų nesimaišymas, patalpų dezinfekavimas. Tai taip pat padeda išvengti viruso plitimo. Skaičiai kasdien kinta, tačiau dėl ligos ar izoliacijos mokyklos nelankančių mokinių skaičius svyruoja apie 1-2 proc. Mokyklose šiais mokslo metais nuolat yra 98-99 proc. mokinių, ir tai mus džiugina“, – sakė D. Lukas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA