Neturi būti kelių skirtingų politikų jautriais Lietuvos istorijos klausimais, o istorinių asmenybių įvertinimas turi būti depolitizuotas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Šeštadienį buvusių tremtinių ir politinių kalinių sąskrydyje Ariogaloje apsilankęs prezidentas sakė tikintis gebėjimu „įveikti visas prieštaras“, žmonėms skirtingai reaguojant į sostinės vadovybės sprendimus nukabinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.
G. Nausėda pasiūlė „laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui“, o per tą laiką „surasti vieningą sprendimą, vieningą politiką, kad nebūtų taip, kad vienas meras vienoje Lietuvos vietoje turi vienokį požiūrį į Vėtrą, į K. Škirpą, į kitus mūsų atmintinus žmones, kitoje vietoje meras kitaip nusiteikęs, pradeda nukabinėti lentas, kad nebūtų kelios Lietuvos politikos tokiais tikrai skausmingais ir jautriais mūsų istorijos klausimais“.
Klausiamas, kas turėtų suformuoti vieningą politiką šiais klausimais, prezidentas sakė, kad „tiek komisija, kuri šiuo metu sukurta, tiek Kultūros forumas, kurį artimiausiu metu ketiname steigti prie Prezidentūros, galėtų išnagrinėti šį klausimą ir nustatyti tam tikrus principus“.
„Aš suprantu, kad nebus įmanoma iš karto surasti bendro vardiklio, bet bent jau mes depolitizuosime šį procesą, kuris šiuo metu atidūręs politikų rankose, tai blogiausias įmanomas variantas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį sąskrydyje Ariogaloje priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja „liautis kurstyti tautos susipriešinimą“ dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybų bei atminimo ženklų.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nuomone, „didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą sukėlė Jono Noreikos bei Kazio Škirpos klausimai“.
Praėjusį savaitgalį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje buvo nuimta diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai. Sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika patvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų. Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Lietuva nevėluoja su eurokomisaro paieškomis
„Tikrai ne (nevėluoja – BNS), sukeliama isterija lygioje vietoje, jokie sprendimai dar nepriimti. Gal būtų buvę geriau, jei mes būtume anksčiau tas kandidatūras suradę, bet tikrai nėra taip, kaip teigiama, kad mes dabar prie trupinių sėdime ir viskas jau išsidalinta“, – šeštadienį žurnalistams Ariogaloje sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat teigė, jog ne tiek svarbu, vyras ar moteris būtų deleguojama į šią poziciją, svarbu, kad Lietuva gautų „savęs vertą postą“.
„Jei gauna arba vyras, arba moteris gerą postą, tai yra svarbiausias kriterijus. Lietuva turi turėti savęs vertą postą. Lytis taip pat svarbu, bet sutikime, kad svarbiausia, kad mes išrinktume tinkamą to posto žmogų ir jis galėtų reikšmingą komisaro postą gauti“, – pažymėjo G. Nausėda.
Sutarimo dėl visų ministrų kandidatūrų dar nėra
Sutarimo dėl visų ministrų kandidatūrų dar nėra, bet laikas spaudžia, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dėl visų ministrų dar sutarimo nėra, bet kiekvienai iš pusių radus geros valios ir aiškiai matant tikslą, ko mes siekiame šios Vyriausybės suformavimu, tikrai sprendimus įmanoma rasti“, – šeštadienį Ariogaloje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Dėl kai kurių, labai nedaugelio asmenų, dar nerastas sprendimas, bet manau, kad bus rastas artimiausiu metu, pagaliau ir laikas spaudžia“, – pažymėjo šalies vadovas.
G. Nausėda sakė dar negalintis atsakyti, ar iš ministrų bei vieno kandidato į ministrus, su kuriais susitiko šią savaitę, visi bus paskirti į naują Vyriausybę.
Atnaujinant Vyriausybę prezidentas šią savaitę susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, finansų ministru Viliumi Šapoka ir kandidatu vadovauti Žemės ūkio ministerijai Andriumi Palioniu.
Dėl naujos daugumos sutarusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga žada pakeisti mažiausiai tris ministrus.
Ministrų kabinetas atnaujinamas, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus po prezidento priesaikos liepos 12-ąją.
