Ar šiuo metu skiriate savo būsimos pensijos kaupimui bent dešimtadalį mėnesio pajamų, kaip rekomenduoja finansų ekspertai? Kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose ir norintiems labiau priartėti prie šio tikslo, specialistai pataria išnaudoti ir valstybės skatinimą, kurio didžiausią naudą gauna pasirinkusieji maksimalų kaupimą pagal formulę 3+1,5.
„INVL Asset Management“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad kaupimui antroje pakopoje skiriantys 3 proc. nuo savo pajamų kas mėnesį gauna 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo dydžio valstybės paskatą. Tai – net 5 kartus daugiau nei šiemet kaupiant minimaliu režimu (1,8 proc. nuo atlyginimo), kai gaunama valstybės paskata yra 0,3 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo.
Kaupiančių minimaliai formulės 1,8+0,3 sudedamosios dalys kasmet po 0,3 procentinio punkto didės iki 2023 m., kai pasieks kaupiančių maksimaliai formulę 3+1,5. Tačiau pereiti nuo minimalaus prie maksimalaus kaupimo jau šiemet dar galima iki liepos 31 dienos.
Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių šalyje „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui išskiria priežastis ir gyventojų grupes, kurioms vertėtų suklusti.
Iš kur gauti reikiamus „procentus“?
Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad maksimalus kaupimas antros pakopos pensijų fonduose yra itin pravartus mažesnes ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, nes jiems skiriama valstybės paskata proporcingai yra didesnė palyginti su pačių skiriama įmoka nei uždirbantiems didesnes pajamas.
Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinį atlyginimą gaunančio asmens mėnesio pajamos „popieriuje“ siekė apie 1250 eurų. Kaupdamas minimaliai (1,8 proc.), šiemet jis pats į antros pakopos pensijų fondą kas mėnesį sumoka 22,5 eurus, o iš valstybės papildomai gauna 3,28 eurų pensijų įmoką. Taigi, valstybės skatinimo nauda nuo asmens kaupimui skirtų lėšų šiuo atveju sudaro šeštadalį arba beveik 15 proc. Tuo tarpu jam kaupiant maksimaliai, ši nauda siekia net 44 proc., nes kaupdamas po 3 proc. arba 37,5 eurus kas mėnesį, jis iš valstybės gauna jau po 16,4 eurų pensijų įmoką.
Be to, kaupiant maksimaliai, labiau priartėjama prie rekomenduojamų kaupimui skirti 10 proc. pajamų. Kaupdamas maksimaliai vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus su valstybės paskata per mėnesį kaupimui skiria beveik 54 eurus arba 4,3 proc. pajamų. Jeigu toks asmuo kaupia minimaliai, jis per mėnesį šiam tikslui skiria 25,78 eurus arba 2,06 proc. nuo savo pajamų.
„Tokiu būdu maksimali valstybės paskata leidžia lengviau įgyvendinti kaupimo pensijai planą“, – pabrėžia D. Kolmatsui.
Kaupimo apimtys priklauso nuo amžiaus ir tikslų
D. Kolmatsui atkreipia dėmesį, kad kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnę dalį pajamų jam reiktų atsidėti kaupimui pensijai.
Remiantis rekomendacijomis, norint išėjus užtarnauto poilsio gyventi pakankamai gerai, reikia užsitikrinti apie 70-80 proc. ligtolinio darbo užmokesčio pensiją. Skaičiuojama, kad tokio tikslo siekiančiam žmogui iki 30 metų kaupimui pensijai reiktų atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai virš 40 metų, gali neužtekti ir penktadalio atlyginimo tam, kad pavyktų užsitikrinti orią pensiją.
„Žinoma, reikia nepamiršti, kad kiekvieno iš mūsų finansinė situacija ir tikslai gali skirtis, taip pat kaip toleruojama rizika bei finansinių priemonių prognozuojama grąža, tad į visa tai reikia atsižvelgti ir planuojant finansus pensijai bei jų šaltinius. Būtent dėl to šiais klausimais pravartu pasitarti ir su finansų specialistais“, – sakė D. Kolmatsui. Jos teigimu, jeigu rūpindamiesi kokybišku pragyvenimu senatvėje renkamės pensijų fondus, tai, priklausomai nuo kaupimo laiko ir amžiaus, reikia atitinkamo dydžio įmokų.
„Galimi jų papildomi šaltiniai – tai valstybės skatinimas, taip pat papildomos darbdavio ir asmeninės įmokos į antros bei trečios pakopos pensijų fondus. Beje, kaupimas trečiojoje pakopoje yra itin lankstus, todėl papildomus įnašus galima atlikti bet kada. Tokia įmoka netgi gali tapti prasminga dovana: įmokas kaupiančiam trečios pakopos pensijų fonde gali pervesti ir artimieji“, – sakė specialistė.
Kaip suspėti pasinaudoti ir kam tai aktualiausia
Šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais duomenimis, šių metų liepą gyventojų, kurie kaupia pensijai prisidėdami nuo savo atlyginimo, skaičius siekė 1,132 mln. Maksimaliu tarifu liepą kaupė 633 tūkst., o minimaliu – 499 tūkst. gyventojų. Per pirmąjį pusmetį vykusios pensijų reformos metu kaupimo tarifą iš 1,8 į 3 proc. pasididino 90 tūkst. gyventojų.
Kaupiantys minimaliai pereiti prie maksimalaus kaupimo dar gali nuspręsti iki šių metų liepos 31 dienos, pateikę prašymą savo pensijų fondo valdymo bendrovei.
Šiuo metu minimaliai kaupia tie, kurie per 2013 m. reformą buvo pasirinkę 2+0+0 kaupimą, taip pat nuo šių metų naujai įtraukti į pensijų kaupimą gyventojai, šiemet nepadidinę kaupimo į maksimalų.
