Šią savaitę užsiminęs apie ketinimus apmokestinti taršius automobilius, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog būtina apsispręsti, ar mokestis būtų taikomas visam transporto parkui – nuo traktoriaus iki lengvojo automobilio. Tačiau jis pabrėžia, kad naujas mokestis nebūtų taikomas mažas ar vidutines pajams gaunantiems žmonėms.
Aplinkos ministras sako, kad žemės ūkio technikos nereikėtų apmokestinti, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad transporto apmokestinimas klimato kaitos procesų nepakeis.
„Jeigu mes kalbame apie iššūkį su klimato kaita (…), turėtume orientuotis į taršą, galingumą, nebūtinai tai turi būti kaina, bet jeigu nori važinėti su 4 litrų dyzeliniu automobiliu, tai, vadinasi, jis turėtų būti ir kitaip apmokestinamas. Bet vėl – ar kalbame tik apie individualius automobilius, ar apie visą transporto parką – nuo traktoriaus iki lengvojo“, – šią savaitę Seimo socialdemokratų frakcijos posėdyje teigė S. Skvernelis.
„Negalime, kad našta kristų ant tų pačių, ant kurių mokesčiai dažniausiai krenta – mažiausias, vidutines pajams gaunančių žmonių“, – pridūrė jis.
Premjeras, be kita ko, norėtų, kad apmokestinimui pritartų įvairios politinės jėgos.
„Norėčiau kad tai būtų plačios politinės valios išraiška, nes kaip rodo praktika, tokie jautrūs klausimai paskui suvedami į Seimo rinkimų kampaniją ir gerą projektą padarys, kaip visada“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS sakė, kad taršos mokestį reikėtų taikyti tik lengviesiems automobiliams, kurių Lietuvoje daugiausia.
„Kalbame apie tų automobilių, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta virš 130 gramų CO2 kilometrui, apmokestinimą“, – teigė K. Mažeika.
Jis priminė, kad nuo rudens 1 tūkst. eurų kompensacijos bus mokamos, kai ypač taršių automobilių atsakę savininkai įsigis neviršijančius šios ribos automobilius.
K. Mažeikos teigimu, žemės ūkio technika taip pat yra tarši, bet jos neketinama apmokestinti, nes nukentėtų smulkieji ūkininkai, kadangi didieji yra labiau atsinaujinę techniką.
„Benzininių traktorių alternatyvos žemės ūkyje nėra. Kaimo plėtros programos lėšomis įsigyjami traktoriai jau atitinka taršai keliamus standartus“, – pridūrė K. Mažeika.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje yra vis mažiau senos žemės ūkio technikos, be to, ji naudojama darbui, o ne laisvalaikiui ar asmeniniams poreikiams, kaip automobiliai.
Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad transporto apmokestinimas klimato kaitos procesų nepakeis.
„Sumokėsiu mokestį ir klimato kaita pasikeis? Nieko nebus. Traktorius kaip teršė, taip ir toliau teršia, tik mano piniginė suplonėjo – patyriau išlaidų“, – BNS sakė komiteto vadovas.
A. Stančiko manymu, iš tiesų iš mokesčio norima surinkti tik daugiau pajamų, todėl jis pasisako prieš tokį mokestį. Jo manymu, būtų galima apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno savininko automobilius, taip pat prabangias mašinas: „Labai daug tokių nerasime. Pasiturintys ūkininkai bus priversti irgi mokėti“.
