Penktadienį Birštone atidarytą apžvalgos bokštą per savaitgalį aplankė daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Birštono turizmo informacijos centro ir Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojai plušėjo išsijuosę, kad tik suvaldytų didžiulius smalsuolių srautus.
„Šeštadienį buvo pėsčiųjų žygis, ten ėjo keletas maršrutų per bokštą, tai savaime suprantama, kad generuoja keletą tūkstančių. Ir dar atvažiuojantys fanai, kurie nori būti patys pirmieji“, – BNS sakė Birštono turizmo informacijos centro vadovė Rūta Kapačinskaitė.
„Aš pati penktadienį po darbo valandų stovėjau prie bokšto, kad sureguliuotume žmonių srautą“, – pridūrė ji.
Birštono apžvalgos bokštas – aukščiausias Lietuvoje, jo aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje. Vienu metu į bokštą bent jau kol kas įleidžiama iki 40 žmonių.
Pirmosiomis dienomis po atidarymo lankytojų srautus valdė ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos darbuotojai. Anot laikinojo direkcijos vadovo Renato Jakaičio, kai kuriems lankytojams eilėse teko laukti ir keletą valandų.
[susije_video kurie=”1″]
„Žmonės supratingi, kažkokių incidentų, kad kažkas grūstųsi per prievartą, nelabai buvo. Bet visi pirmom dienom nori apsilankyti ir dėl to kai kurie laukė net po dvi tris valandas eilėje“, – BNS sakė aplinkosaugininkas. „Didžiulis srautas, didžiulis“, – pridėjo jis.
Skelbiama, kad šiuo metu bokštas atviras lankymui nuo 7 iki 22 val. vakaro, jo lankymas – nemokamas. „Bokštas nakčiai užrakinamas, nes kol kas nėra galimybių, kad ten kažkas dirbtų visą parą. Nėra nei lėšų, nei etatų, nei specialistų. Tai jis septintą ryto atrakinamas, o dešimtą užrakinamas“, – teigė R. Jakaitis.
[susije_video kurie=”2″]
Ateityje planuojama, kad bokštas būtų atidarytas visą parą. Šiuo metu rekomenduojama bokštą lankyti darbo dienomis, kai mažiau žmonių.
Metalinė liepos 11 d. pristatyto bokšto konstrukcija dekoruota maumedžio plokštėmis, o trikampiai langeliai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu – tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra.
