Nors senatvėje pensiją užtikrins „Sodra“, ne vienas finansų ekspertas pabrėžia, kad gaunamos pensijos gali nepakakti tam pačiam gyvenimo būdui palaikyti. Dėl to siūloma imtis papildomų priemonių, kurios ateityje padėtų papildyti piniginę.
Vakarų pensininkų pavyzdžiais sekant
Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis teigia, kad sprendimą dėl kaupimo II pakopoje priimti yra paprasta – iki maždaug 45 metų, tuomet šia pakopa naudotis apsimoka.
„Jeigu nuosekliai naudosiesi, pervedinėsi, nenutraukinėsi, greičiausiai apsimokės. Kuo jaunesnis esi, tuo labiau apsimoka. Vėliau nelabai. 20–25 metai, orientuojamasi, kad tiek kaupimas truktų“, – sako T. Marčiulaitis.
Pasiteiravus apie III kaupimo pakopą, finansų ekonomistas atkreipė dėmesį, kad investavimas tiek į III pakopą, tiek į atskirus bankų fondus turi ir savų pliusų, ir savo minusų. Tad žmogus turėtų priimti asmeninį sprendimą.
„Vidutiniam paprastam žmogui, kuris nesidomi ar neturi laiko domėtis, pilnai užtenka nueiti į bet kurį banką ir pasirašyti periodinę investavimo sutartį į kažkurį fondą, kuris bus pakankamai diversifikuotas ir tai bus geriausias pasirinkimas tam žmogui, kuris neturi laiko, žinių, patirties“, – teigia jis.
Ekonomistas taip pat palaiko idėją investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), bet tik tuo atveju, jei skolinimasis nesukelia problemų šeimai. Jis gana skeptiškai vertina tokias kaupimo alternatyvas, kaip investavimas į tarpusavio skolinimosi platformas, ar kreipimasis į maklerius.
„Tarpusavio skolinimosi platformos yra gyvos dar tik 5–7 metus, nėra pergyvenusios pilno ekonomikos ciklo ir niekas tiksliai nežino kaip viskas bus, kuomet ateis kita recesija ir sprogs kitas burbulas. Manau, kad daugelis platformų yra labai rizikingi produktai, daugelyje platformų yra finansiniai produktai, kuriuos įprastai perka profesionalūs investuotojai, tik jie už tai reikalauja daugiau grąžos.
Tai platformos smulkiesiems investuotojams pažada „ant popieriaus“ gerą grąžą, subėga smulkieji investuotojai, nes neturi pasirinkimo ir investuoja galvodami, kad tai nuostabu, nors iš tikro neįvertina rizikų. Joks profesionalus investuotojas tokios rizikos neprisiimtų už tą grąžą, kurią siūlo daugelis platformų. Tai nėra universalu, tačiau atsirado tokia terpė vilioti smulkiuosius investuotojus aukšta grąža „ant popieriaus“.
Jeigu neturi žinių, tai pirmiausia reikia šviestis, tada rinktis kuo paprastesnius produktus, geriausia pradžiai rinktis fondus (ETF). Kuo paprastesnius produktus, kol bus įgauta žinių ir patirties. Joks makleris, konsultantas nesudėlios už tave tavo portfeliuko labai gerai, nebent kalbame apie šeimas ar asmenis, kurie valdo 5–10 mln. eurų turto“, – sako T. Marčiulaitis.
Finansų ekonomistas pataria papildomai apie 10–30 proc. savo pajamų kiekvieną mėnesį investuoti asmeniškai. „Ne per pakopas, ne per kažkur, o paimti ir investuoti tuos pinigus, mokyti, šviesti, suprasti kaip veikia finansų rinkos, akcijos, obligacijos, kas tai yra ir investuoti.
Nėra taip, kad kiekvienas Vakarų pensininkas, Skandinavijos pensininkas kiekvieną dieną plaukioja kruizais ir keliauja po pasaulį. Yra standartinė situacija. Tuos, kuriuos matome, jie tiesiog visą gyvenimą kaupė savo turtą ir investavo savo pinigus ar tai į NT, finansų rinkas. Jie patys tai darė, galiausiai pardavė tą turtą ir laimingai gyvena“, – teigė T. Marčiulaitis.
Pataria pirmiausia investuoti į žinias, o tada – taupyti indėliuose
Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas turi du pagrindinius patarimus. Pasak jo, pirmiausia reikia investuoti į savo bei savo vaikų žinias. O tuomet jau investuoti atliekamus pinigus.
„Visi, kurie neturi žinių, pradeda kopijuoti, ką daro bankininkai, finansininkai, praranda pinigus. Dėl to mes pradžiai rekomenduojame susikaupti pinigų žmonėms. Jei yra jaunos šeimos, turi vaikus, tai pirma taisyklė yra neinvestuoti, o susikaupti 6 mėnesių pinigų rezervą.
Pirma reikia investuoti į save, žinias, į vaikus investuoti. O tik paskui reikia investuoti tuos pinigus, kurie stovi ir nieko nedaro, kurie tiesiog nuvertėja. Tai jeigu tikrai žmogui reikia rinktis, ar išleisti vaiką mokytis kokią kiniečių kalbą, arba dėti į II pakopą, tai tada geriau investuoti į vaikus. Jei žmogus gali į savo kvalifikaciją investuoti, taip pasikels algą“, – aiškino M. Jansonas.
Pasak jo, nesvarbu ar žmogus investuos į akcijas, obligacijas, auksą, NT – jei žinių nėra 8 iš 10 dali pinigų praras. Dėl to, anot jo, jei turėsi žinių ir sveikatos, tai pinigų galėsi užsidirbti visuomet.
Nusprendusiems papildomai kaupti jis turi kiek neįprastą patarimą. M. Jansono teigimu, geriau pinigus atsidėti ne į II pakopą, o į terminuotąjį indėlį.
„Mes lyginome II pakopą, skaičiavome, tai šiandien yra saugiausias investavimas. Gal ir nėra investavimas, bet geriau nei II pakopa tiems žmonėms, kurie visiškai nesigaudo investavime. Tai investavimas į terminuotus indėlius kredito unijose. Sumos nesvarbu, žmonės po truputį gali dėti. Bakai duoda po 0,1–0,2 proc., bet kredito unijos duoda 2–2,5 proc., o kai būna kriziniai laikotarpiai, duoda ir po 6–8 proc.
Pavyzdžiui, jūs kaupiate II pakopoje ir 3 proc. atlyginimo atsidedate, arba tiek į terminuotuosius indėlius. Pastaruosiuose susikaupia daugiau pinigų nei II pakopoje. Mes žiūrėjome 30 metų standartą. Tai II pakopoje galbūt susikaupia ir daugiau, bet II pakopoje reikia mokesčius mokėti: ir turto valdymo mokestį, ir anuiteto mokesčius mokėti. Dar tie pinigai nėra apdrausti, gali priinvestuoti ir į minusą pensijų fondas. O terminuotuose indėliuose žmogus per kredito uniją investuoja, jis gauna 2–3 proc., jokių mokesčių nemoka, plius yra indėlių draudimas iki 100 tūkst. eurų. Iki tos sumos jo visi pinigai apdrausti. Kai atmeti II pakopos mokesčius, tai vos neišeina, kad žmogus apie 50 eurų 20 metų daugiau išsimokėti gali, nei kaupiant II pakopoje
Mes žiūrėjome standartą: Vilniuje šeimos uždirba per abu apie 3 tūkst. eurų „ant popieriaus“, tai apie 2 tūkst. „į rankas“ maždaug. Dėliojome taip, kad šeima po 100 Eur skirs II pakopai, ar kažkur investuos. Tai ir išėjo, kad terminuotame indėlyje daugiau. (…) Taip, II pakopoje yra ta 16 Eur paskata, bet aš sakau, kad tai – sūris spąstuose. Jūs sukaupsit 60 tūkst. eurų, kai išeisit į pensiją, jums reikės pirkti anuitetą. Preliminariai žinome, kad anuiteto mokesčiai bus apie 15 proc., tai jei 60 tūkst. eurų, „Sodra“ atgal pasiims 9 tūkst. eurų. Tai 16 Eur per tuos trisdešimt metų išeis 6 tūkst. eurų“, – skaičiuoja jis.
Tačiau kitas ekspertas, T. Marčiulaitis, tokia idėja abejoja. Be to, valstybės paskata priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio: didėjant jam, didės ir paskata.
„Skirtumas tas, kad kai į II pakopą vedi pinigus, tu nuo tų pervedamų pinigų nemoki jokių mokesčių. Ir plius dar gauni mokestinę lengvatą – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinės algos. Nelabai įsivaizduoju, koks indėlis siūlo tokio dydžio palūkanas. 2 proc. nėra pakankamai, pensijų fondai vienam žmogui generuoja daugiau. Kiek atsimenu iš Lietuvos banko, apie 4–6 proc., kuriems fondams sekasi ilguoju laikotarpiu per metus po visų mokesčių, bet čia nevertinant mokestinių lengvatų. Nemokami mokesčiai nuo pervedamos sumos, dar duoda 1,5 proc., tai II pakopos grąža nuo pervesto kapitalo yra labai aukšta“, – sako jis.
Beje, tinklalapio bankai.lt įkūrėjas Steponas Jurelė viename atsakymų yra atkreipęs dėmesį, kad pajai, kuriuos reikės įmokėti tampant kredito unijos nariu, nebus apdraudžiami. „Tad, kai dėsite indėlį ir jeigu atsitiktų toks atvejis, kad kredito unija paprašytų dalį indėlio įdėti kaip pajų, žinokite, kad unijos bankroto atveju pinigai nebus draudžiami ir gali būti prarasti. Todėl venkite dėti indėlį tose kredito unijose, kur prašoma forminti dalį indėlio kaip pajų“, – yra rašęs jis.
M. Jansonas taip pat pataria, kad pirkti NT su paskola – rizikinga. Pasak jo, pagrindinė taisyklė, jei investuoja, turi suprati, kur investuoji ir kuo rizikuoji.
„NT yra pavojingas. Kodėl dabar daug statybų, butų pristatyta? Jeigu žiūrėti 1981–1986 m. gimusius žmones, jie kuria naujas šeimas ir tai paskutinė banga jaunų šeimų. Po dešimt metų nebebus tiek daug jaunų šeimų, nebebus tokio poreikio būstams. Visi lietuviai investuoja į NT, o kai visi pradeda investuoti, tai ima prarasti pinigus. Jei kas turi žinių taip – perka butą, nuomoja, gauna mėnesines nuomos pajamas kaip išmoką prie pensijų. Dabar dauguma NT perka su paskolomis, reikia žinoti, kaip teisingai paskolą paimti, kad nebūtų per brangi“, – teigė jis.
Anot M. Jansono, nebloga alternatyva būtų ir savitarpio skolinimosi platformos, tačiau ne visos iš jų. „Čia gėris gal tame, kad jei žmonės bent truputį valdo savo finansus, tai jie gali truputį investuoti į sutelktinius investavimus. Gaugiau rekomenduojama investuoti, kur yra įkeičiamas nekilnojamasis turtas, o ne kur išduodamos vartojimo paskolos. Yra platformos, kur jūs dedate pinigus, bet jums įkeičia NT, tai kaip savotiškas garantas. Pasirašai sutartį, kad paskolinęs 100 Eur, gausi 10 proc. Tai manau, kad šiai dienai tai yra viena stabilesnių investicijų. Tačiau, kad ten investuotų, žmonėms reikia pirminių žinių.
Tą užstatą, kur duoda NT, turi būti pirminė hipoteka. Tai reiškia, kad nėra įkeitęs bankas, kredito unija ar kiti kreditoriai. Jei koks 100–200 žmonių sumetė 50 tūkst. eurų, skolina kažkokiam statytojui ar vystytojui, o jis įkeičia 100 tūkst. Eur NT, tai didelė tikimybė, kad tuos pinigus susigrąžinsi gal už metų. Tik svarbu žiūrėti, pavyzdžiui užstatas 100 tūkst., o jei per sutelktinį investavimą skolini, kad tas santykis būtų 50 proc., t.y., kad skolini tik 50 tūkst. eurų“, – sako M. Jansonas.
Anot jo, žmonės taip pat gali eiti pas maklerius, konsultuotis, prašyti, kad jie už juos investuotų, tačiau tam reikia didelių sumų. Anot jo, pradžiai bent 3 tūkst. eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
