Iki birželio 30 dienos laiko priimti sprendimą, kaupti pensijai ar ne, lieka vis mažiau. Nuo sausio papildomą pensijos kaupimą sustabdė jau 100 tūkst. žmonių, o iš viso jį nutraukė 25 tūkst. gyventojų. Specialistai ragina kiekvienam priimti savo sprendimą, tačiau drauge ir sako, kad valdžia su tokia reforma kiek paskubėjo, mat kai kurie dalykai, pavyzdžiui, anuiteto įsigijimas, dar neaiškūs, o rinktis gyventojai turi jau dabar.
DELFI tiesioginiame eteryje kalbėjosi su „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėju Sauliumi Jarmaliu ir pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku.
– Marijau, laiko apsispręsti lieka vis mažiau. Kokios nuotaikos, kalbant apie pensijų kaupimą, vyrauja tarp gyventojų šiandien?
M. K: – Nuotaikos buvo tiek prasidedant reformai, tiek dabar, tokios neramios. Tie, kurie domisi, skiria laiko, dėmesio, kas čia vyksta, tai turi pakankamai daug klausimų ir žmonės, iš pirmo žvilgsnio, sunkiai supranta kas čia vyksta. Susigaudyti bendrais bruožais įmanoma, bet daugelis tiesiog neprieina prie to sprendimo ir viską palieka savieigai, o aš tik už tai, kad sprendimas, kad ir koks jis bebūtų, būtų priimtas sąmoningai ir bent šiek tiek pasigilinus.
– Ar „Sodros“ telefonai taip pat netyla, žmonės ieško informacijos?
S. J.: – Žmonės skambina ir klausia daug, bet didžiausią piką matėme sausio, vasario mėnesiais, o pastaruosius mėnesius sulaukiame maždaug po 7 tūkst. skambučių per mėnesį. Piko dar nėra, bet birželio pabaigoje jis bus.
– Kiek šiandien jau turime žmonių, atsisakiusių kaupti papildomai?
S. J.: – Per penkis šių metų mėnesius 100 tūkst. gyventojų laikinai sustabdė kaupimą. Tai reiškia, kad jie pinigus paliko fonde ir, galbūt, laukia daugiau aiškumo, o jų pinigai yra toliau investuojami. Sustabdžiusių kaupimą, nuo visų dalyvių, yra 8 proc.
O 25 tūkst. visiškai nutraukė tą kaupimą ir tas lėšas sugrąžino „Sodrai“. Nutraukusių kaupimą iš viso yra 2 proc. Tai nėra didelis masiškumas.
– Vidutinė pensija šiandien yra 344 Eur. Paaiškinkite, kodėl išvis šiandien gyventojams reikia kaupti papildomai?
S. J.: – Jeigu lygintume su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), tai pensija sudaro apie 46 proc. nuo VDU į rankas. Šiai dienai, jeigu daugelio žmonių tą proporcija netenkina, na, ta pensija galbūt nėra labai įkvepianti, tai, jei žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, žinant, kad Europos Komisija mums prognozuoja gana niūrią demografiją, kad dirbančiųjų mažės, negalime tikėtis, kad išsilaikys ta pati „Sodros“ proporcija.
Pensija po 20-30 metų gali sudaryti tik 35 proc. nuo VDU, ko neužteks. II pakopos kaupimas leidžia šią demografinę situaciją stabilizuoti ir tą pensijos kaupimo lygį išlaikyti tokį, koks yra dabar. Jei norime daugiau, reikėtų ir kaupti daugiau.
M. K: – Reikėtų, kad pajamos senatvėje sudarytų 70-80 proc. buvusių darbo metu pajamų ir, kad išėjus į pensiją jos labai stipriai nesumažėtų. Belieka pačiam pasirūpinti. Yra savarankiški kaupimo būdai, kuriuos žmonės ir renkasi, tačiau didžiumai žmonių, gaunantiems vidutines ar mažesnes pajamas, tikrai yra palankios sąlygos kaupti II pakopoje.
– Sauliau, kad paaiškinti pokyčius būtų lengviau, į pagalbą pasitelkime situacijas. Štai pirmoji: man 26-eri metai. Dirbu pagal darbo sutartį, tačiau papildomai pensijai iki šiol niekada nekaupiau. Ką turėčiau daryti, jei noriu kaupti?
S. J.: – Tokiu atveju „Sodra“ jus į kaupimą įtraukė automatiškai ir atsitiktine tvarka jums parinko vieną iš penkių kaupimo bendrovių. Tas žmogus turėtų atsidaryti savo „Sodros“ paskyrą ir ten jis pamatys informaciją, kad jis yra įtrauktas į pensijos kaupimo fondą. Jei jis kaupimo tarifo nedidins, jis kaups 1,8 proc. nuo savo atlyginimo ir dar 0,3 proc. jam nuo VDU pridės valstybė.
Jeigu jam tinka viskas, jis nuo liepos mėnesio tampa dalyviu, jei neatsiskys. Jeigu jis nori, jis gali bet kada pasirašyti sutartį kaupti su kita bendrove. Taip pat galima pasididinti kaupimo tarifą iki 3 proc.
Yra dar tas mėnesio laikotarpio „atšalimo“ mėnuo. Jeigu žmogus per mėnesį staiga persigalvotų, jis be jokių pasekmių gali kaupimą nutraukti, bet tam yra tik mėnuo. Kai jau žmogus taps kaupimo dalyviu, jis juo bus iki senatvės pensijos ir nutraukti kaupimo galimybės nebebus.
– O jei kaupti nenoriu?
S. J.: – Jei nusprendėte nekaupti, asmeninėje „Sodros“ paskyroje reikėtų pateikti prašymą, kad kaupti nenoriu. Terminas – birželio 30 diena. Tokiu atveju, mes tą gyventoją po trijų metų vėl įtrauksime į kaupimą ir tai vyks ik tol, kol jam sukaks 40 metų. Įtraukimas vyks kas trejus metus.
– O jeigu aš anksčiau kaupiau 2+0+0 modeliu? Man pensijai 2 proc. pridėdavo „Sodra“, tačiau nuo atlyginimo pati neprisidėdavau, o dabar nusprendžiau kaupti.
S. J.: – Nuo sausio mėnesio tie žmonės jau dalyvauja kaupime. Esminis dalykas, kas jiems pasikeitė – jie pradėjo mokėti 1,8 proc. įmokas nuo savo darbo užmokesčio ir tai yra didžiausias pokytis jiems.
– O jei nebenoriu kaupti, turiu du variantus?
S. J.: – Taip. Vienas – sustabdyti kaupimą ir lėšas palikti kaupimo bendrovėje. Tie pinigai toliau bus investuojami, o bus išmokėti, kai žmogus išeis į senatvės pensiją. Arba turite variantą nutraukti kaupimą. Jei jis yra nutraukiamas, tai visi sukaupti pinigai grąžinami į „Sodrą“.
– Trečias variantas yra, jei žmogus kaupė 2+2+2. Ar jam kas keičiasi, jei žmogus nori toliau kaupti?
S. J.: – Jis ir toliau moka įmokas. Jam nieko daryti nereikia, tik fondas pakeičiamas į gyvenimo ciklo fondą. Jis turi teisę sustabdyti kaupimą arba jį nutraukti.
– Sauliau, o jei aš liepos 1-ąją atsiminsiu, kad pamiršau atsisakyti kaupti? Neduosite jokio šanso pasitaisyti?
– Yra numatyta, kad jeigu žmogus buvo ligoninėje ir per tuos pusę metų negalėjo priimti sąmoningų sprendimų, ar buvo kitokios priežastys, tada taip, bet didžiąja dalimi atvejų, jei žmogus nesirūpino, tada šaukštai jau jam bus po pietų.
– Marijau, ar tiesa, kad jei šiandien senatvei kaupsime atsidėdami po 3 proc. nuo savo pajamų, senatvėje, kaip minėjote, nepasieksime to 70-80 proc. nuo dabartinio gaunamo darbo užmokesčio? Po kiek mums šiandien reikėtų kaupti, kad galėtume džiaugtis oria senatve?
– Taip. Reikėtų vertinti, kad jei mes kaupiame 3 proc., o valstybė mums prideda dar 1,5 proc., jau turime beveik 5 proc., o tai yra ant ribos. Žmogui iki 30 metų reikėtų galvoti apie 5-6 proc. kaupimą, skaičiuojant jau drauge su valstybės paskata, o jei jis yra vyresnis, apie 40 metų, reikėtų galvoti apie 7-8 proc., o jei dar vyresnis – link 10 proc.
Jei žmogui jau virš 50 metų, reikėtų labai skaičiuoti, ar dar apsimoka stengtis, nes iki pensijos lieka nedaug. Tada jam nuo savo pajamų jau reikėtų atsidėti po 30 proc.
– Sauliau, kas yra anuitetas?
– Tai draudimo paslauga. Jos principas, kad mes senatvėje nė vienas nežinome, kiek gyvensime, o jei žinotume, mums būtų labai paprasta viską susiskaičiuoti. Anuitetas užtikrina, kad nesvarbu, kiek žmogus gyvena, ar 90, ar 100 metų, jo pensijai sukaupta suma jam bus mokama tiek, kiek reikės. Anuitetas suskaičiuojamas vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei senatvėje. Jeigu skaičiuojame, kad vidutiniškai sulaukęs pensijos žmogus gyvena dar 18 metų, tai jo sukauptą sumą padalinkime iš tų 18 metų kas mėnesį ir jis gaus ją kiekvieną mėnesį.
– Marijau, bet anuiteto kainos mes šiandien dar neturime.
– Taip, neturime. Ir čia nuo pat reformos pradžios mes, kaip asociacija, irgi kritikavome tai, kad reforma labai staigiai įvyko, pasirengimo nebuvo, o šiandien jau turime vykstančią reformą, o yra tik bendrais bruožais pasakyta, kad „Sodra“ užtikrins anuitetus.
Yra taip jau šioje reformoje suformuluota, kad vartotojai yra verčiami spendimus priimti anksčiau nei pilnai žinos visas sąlygas. O ką daryti, čia nėra pasirinkimo. Taip nusprendė politikai ir jie nustatė tokias taisykles.
– Ar tai šiandien daugiausia ir gąsdina žmones?
M. K: – Na, tai įneša to papildomo nerimo ir neaiškumo. Kuo mažiau aiškumo, to jiems sunkiau apsispręsti. Sistemoje daug parametrų, daug detalių, o kai kai kurios dar nėra aiškios, žmonės pradeda linguoti galvom ir galvoti, kad čia sunku. Toks naratyvas ir jausmas tikrai yra tarp vartotojų.
– Kokias rekomendacijas, patarimus galėtumėte duoti tiems, kurie šiandien dar nėra apsisprendę, kaupti jiems pensijai, ar ne?
M. K: – Reikėtų pasižiūrėti dvi skaičiuokles. Tai „Sodros“ ir aktuarai.lt. Tai du tokie puslapiai, kuriuose galima rasti su pensijomis susijusias skaičiuokles.
Rekomenduočiau būti sąmoningiems ir pasižiūrėti kokioje bendrovėje kaupiate ir pasirinkti ne tą, kuri buvo priskirta automatiškai, o įvertinti bendrovių rezultatus, pažiūrėti, kaip atrodo konkurentai ir nepatingėti palyginti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
