Lyčių nelygybė – faktais ir statistika apipinta realybė. Europos mastu moterys, užėmusios aukštas pareigas, neslepia, kad vyrams karjeros viršūnės pasiekiamos gerokai lengviau. Visgi, situacija kauniečių mieste, pasak Kauno tarybos narės Jurgitos Šiugždinienės ir LSU rektorės Dianos Rėklaitienės, kiek kitokia.
„Europa yra vertybių projektas, o viena iš vertybių yra moterų ir vyrų lygybė“, – tokia skambi frazė nuskambėjo Ispanijos atstovės Iratxe Garcia Perez lūpose, kuomet Europos Parlamentas diskutavo apie opią visuomenės problemą – lyčių nelygybę. Prieš 101 metus prasidėjusi kova už lygias teises tęsiasi iki šiol, o faktai vis dar nedžiugina.
Kauno aktualijos: „ir ką ta „boba“ čia sugalvojo“
Nors statistika rodo, kad moterų populiacija pasaulyje didesnė nei vyrų, valdančiose pozicijose tokie principai neatsispindi. Lietuvos vyriausybėje neturime nei vienos moters, Kauno buvusioje taryboje – 26 procentus, o dabartinėje – 31 procentus sudaro moterys.
Visgi, balandžio 5 dieną Kaune pirmąja universiteto rektore moterimi inauguruota Lietuvos sporto universiteto rektorė D. Rėklaitienė ir šiam gestui kelią pramynusi, nes iki praeitų metų liepos mėnesio ėjo laikinosios rektorės pareigas, konservatorė J. Šiugždinienė, didelės lyčių konkurencijos Kaune nejaučia.
„Nepastebiu tokios atviros konkurencijos, ar kad ji būtų kažkuo labai ypatinga. Konkurencija yra konkurencija, nesvarbu, ar su vyru, ar su moterimi. Aš tikiu bendradarbiavimu, o konkuruoti reikia idėjomis, nes tai progreso pagrindas. Nors dalyvaujant Kauno mero rinkimuose, ypatingai socialiniuose tinkluose, teko išgirsti nemažai piktų komentarų – „ir ką ta „boba” čia sugalvojo”, – patirtimi dalinasi J. Šiugždinienė.
Jai antrino ir D. Rėklaitienė, teigdama, kad kitoks, tradicinis požiūris į moteris išlikęs tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, tačiau ji taip pat jaučia nepriklausomą nuo lyties konkurenciją.
Paklausta, kodėl Lietuvos vyriausybėje nėra nei vienos moters, LSU rektorė teigė, kad tai buvo šios institucijos vadovo pasirinkimas, kuris nepriklausė nuo požiūrio į vyrus ar moteris, greičiausiai tam įtaką padarė kvalifikacijos.
„Kiekvienas vadovas formuoja savo komandą, ir jis tai daro pagal kompetencijas, poreikius, kažkokias simpatijas, antipatijas. Jeigu šiuo metu nėra tų tinkamų moterų, tai matomai yra taip atsitikę. <…> Aš nežiūrėčiau labai kritiškai, na, susiformavę tai susiformavę, gal kažkada turėsime vien moterų vyriausybę“.
Realioje praktikoje Europoje lygybės nėra
„Lyčių stereotipai. Dėl jų moterys yra menkesnėse, žemesnėse pozicijose, jos susiduria su niekinančiu, globėjišku, žeminančiu požiūriu“, – mintis dėstė Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narė Agnieszka Kozlowska-Rajewicz. „Man užverda kraujas: kodėl moterys nuolatos turi kažkam kažką įrodinėti? Joms nepasiūlomi geriausi postai, kuomet jos yra pasiekusios geriausių rezultatų ir sunkiausiai dirba. Dar vienas svarbus dalykas – nematomumo reiškinys. <..> kažkur užkulisiuose visą darbą atlieka moterys, tai tiesiog yra neteisinga“.
Remiantis Europos mastu, kaip teigė Europos Parlamento organizuoto seminaro „Moterų galia politikoje“ metu Meryl Kenny, moterų nepakankamas atstovavimas politikoje yra visų politinių institucijų bruožas: pasaulio mastu ir vykdomojoje, ir atstovaujamojoje valdžioje tik 24 procentai pareigų atitekę moterims.
Atlyginimai – dar viena sritis, kur dominuoja vyrai. 2017 metais, remiantis „Eurostat“ duomenimis, Europos sąjungoje vyriškos lyties atstovai uždirbo 16 procentų daugiau nei moterys, Lietuvoje ši situacija vos geresnė, skaičius siekė 15,2 procentus.
Na, bent jau šios lyties atstovės gali būti užtikrintos, kad tokie skaičiai ne dėl kompetencijų stokos: aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą 2018 m. Lietuvoje turėjo 463,6 tūkst. moterų ir tik 291,7 tūkst. priešingos lyties atstovų. O žvelgiant į ES mastą: 35 procentai vyrų ir 45 procentai moterų turi tokios rūšies išsilavinimą.
„Moterys yra labiau įsiklausančios nei vyrai, dažnai jautresnės. Joms svarbu, ką galvoja ir kaip jaučiasi aplinkiniai. Vyrams dažnai svarbu pasiekti tikslą per daug nesidairant aplinkui. Visgi šiandienos situacija yra palankesnė moterims. Pagal visas vadovavimo teorijas, šiuolaikinis vadovas yra ne nurodantis, o įsiklausantis, bendradarbiaujantis. Juk jeigu šiandien bandysi įsakmiu, patriarchaliniu stiliumi vadovauti jauniems žmonėms, jie tiesiog su tavimi nedirbs“, – įžvalgomis dalinasi Kauno tarybos narė J. Šiugždinienė.
Karjerą apsunkina tradicinis šeimos modelis
Tiek kaunietės, tiek kitų Europos valstybių moterys vieną pagrindinių priežasčių, kodėl moterims kai kuriuose gyvenimo aspektuose yra sudėtingiau, išskiria požiūrį į šeimą.
„Tradicinis šeimos modelis sukuria apsunkintą karjerą“, – teigia D. Rėklaitienė. Pasak rektorės, tarp aukštas pareigas užėmusių moterų vyrauja principas, kad jos neturi šeimos arba vadovaujasi kitokiu, ne tradiciniu modeliu. O atstovėms, kurios augina vaikus, tenka kelis metus „iškristi“ iš profesinės veiklos natūraliai, todėl prireikia daugiau laiko sugrįžti į profesinį gyvenimą ir grąžinti savo kvalifikaciją.
Jai pritaria ir J. Šiugždinienė. Pasak politikės, moteris turi žymiai daugiau pareigų namuose nei vyras. Tiesa, vyrauja ir silpnas socialinės paramos šeimoms tinklas.
„Kaune labai trūksta darželių – lopšelių, todėl šeimoms kyla didelė problema, kur palikti vaikelį, kuriam jau suėjo vieneri metukai, ir abu tėveliai dirba. Auklę samdyti brangu, privatūs lopšeliai taip pat labai brangūs, taigi šeima dažniausiai nusprendžia, kad „neapsimoka” dirbti ir namuose lieka mamytė“, – mintis dėsto konservatorė.
Ines Zuber, Moterų demokratinio judėjimo tarybos narė, teigia, kad moteris dažnai ne tik turi rinktis, ar dirbti pusę etato, ar išvis nedirbti tam, kad pasirūpintų vaikais, bet neretai tenka rūpintis ir pagyvenusiais tėvais. O pajamos tampa didžiausia atsvara, kodėl rūpintis pačiai tampa pigiau.
Iki lygybės – ilgas ir sunkus kelias
Seminare „Moterų galia politikoje“ buvo išsakyta mintis, kad situacija gerėja, tačiau, jei visuomenė eis tokiu pat tempu kaip dabar, lygybę pasieksime po 108 metų. Tad ko reikia, jog požiūrio kaita paspartėtų?
„Esu prieš dirbtines priemones, kurios dažnai net supriešina kažkokias grupes, nebūtinai tarp vyrų ir moterų, bet reikia suteikti vienodas galimybes, palengvinti vaikų auginimą. Galimybė ilgesnį laiką likti su vaiku yra sveikintina, bet turėtų būti sudarytos galimybės ir grįžti į rinką, o vaiką atiduoti į darželį ar kaip nors kitaip pasiskirstyti auginimą šeimoje, kad moteris galėtų tęsti savo karjerą. Būtų galima suteikti trumpesnę darbo dieną ar lankstesnes darbo sąlygas“, – galimus veiksmus dėsto D. Rėklaitienė.
„Dar labai mažai įmonių Lietuvoje galvoja apie lankstų grafiką tėveliams, auginantiems mažamečius vaikus“, – problemą pagilina J. Šiugždinienė.
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narė Angelika Mlinar kalbėjo, kad reikia patikimos politinės strategijos dėl lyčių nelygybės. Kadangi turi būti ugdoma moterų savimonė –tam, kad jos suprastų, jog gali siekti aukštų pareigų, galėtų būti formuojami aljansai. Moteris mano, kad ir kvotos yra būdas judėti į priekį: kol bus užtikrintas tam tikras procentinis moterų skaičius, tol kvotos bus pats geriausias būdas tai pasiekti.
„Nei viena šalis neįgyvendins savo potencialo, jei neišnaudos vyrų ir moterų potencialo“, – diskusiją Europos parlamente apibendrino seminaro dalyvės Karima Zahi žodžiai.
Publikacija iš dalies paruošta naudojantis Europos Parlamento organizuotos konferencijos „Women’s power in politics“ pranešimų medžiaga. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės kelionę iš dalies apmokėjo Europos Parlamentas, straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
