Antradienio pavakarę Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje virė veiksmas. Čia susirinkusi šančiškių ir aktyvių kauniečių minia tiesiog nušvilpė Žemuosiuose Šančiuose planuojamos tiesti gatvės projektą. Savivaldybės atstovų ir projektinių pasiūlymų rengėjų aiškinimus stelbė gyventojų šauksmai, kad jokios gatvės čia nereikia, o žmonės nori džiaugtis žalia Nemuno krantine.
Sunkiai sekėsi perrėkti gyventojus
Tiesa, paties Kauno mero Visvaldo Matijošaičio susitikime nebuvo, tačiau tiesiai jam adresuotų plakatų netrūko. „Visvaldai, išgirsk mus! Visvaldai, išklausyk mus!“ – švytėjo ant šančiškių atsineštų transparantų.
Visgi kauniečiams užpildžius Didžiąją salę, be savivaldybės administracijos darbuotojų šmėžavo kiti puikiai žinomi dabartinei miesto valdžiai oponuojantys veidai – Seimo nariai konservatoriai Gintarė Skaistė ir Andrius Kupčinskas, jų partiniai bendražygiai, Kauno tarybos nariai Jurgita Šiugždinienė ir Edita Gudišauskienė, architektas Audrys Karalius, advokatė Rūta Visočnik.
Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjui Nerijui Valatkevičiui paskelbus pirmojo viešo svarstymo dėl Nemuno pakrantės sutvarkymo Žemuosiuose Šančiuose pradžią, karšta atmosfera, kurstoma garsių gyventojų replikų, nevėso viso susirinkimo metu. Patys aršiausi Šančių aktyvistai nevengė priminti, kad Kaunas – jų, ne valdininkų miestas, o dabar ketinamos tiesti gatvės niekada nebuvo nei Nemuno krantinėje, nei bendrajame plane.
Vos projekto vadovui Nerijui Jakuliui prabilus apie projektinius pasiūlymus Nemuno krantinės gatvės rekonstravimui, kauniečiai ėmė šaukti, kad gatvės, kurią būtų galima rekonstruoti, tiesiog nėra, jiems nė nežinomas dokumentuose minimas pavadinimas. Ir tikrai, kaip pastebėjo daugelis buvusiųjų pristatyme, „rekonstrukcijos“ mastas toks, kad tai daug panašiau į naujas statybas.
N. Jakuliui vargais negalais pavyko išdėstyti, kad šiuo metu Šančiuose palei Nemuną einančios gatvės danga – žvyras, vietomis – gruntas. Eismo organizavimas čia esą chaotiškas, automobiliai statomi ant vejos, o nauja gatvė Kauno miesto detaliajame plane numatyta nuo 1929 m. – šis argumentas gyventojų „pasveikintas“ kandžiais aplodismentais.
Kadangi, anot projekto vadovo, Žemieji Šančiai yra augantis rajonas, statomi nauji namai, esama gatvė netenkina susisiekimo poreikių. Nemuno krantinės gatvę numatoma prailginti nuo maždaug 400 m iki 3,5 km, ji turėtų būti dviejų juostų, 6 m pločio, su 1,5 m pločio betoninių plytelių šaligatviu vienoje pusėje. Abiejuose eismo arterijos galuose projektuojamos sankryžos, per jos ilgį – jungtys su statmenai einančiomis gatvėmis.
N. Jakulis taip pat pažymėjo, kad į raštu gautus pasiūlymus per penkias darbo dienas bus atsakyta raštiškai, tačiau savivaldybėje netrūko ir geidusių išreikšti nuomonę žodžiu.
Negalėjo tinkamai susipažinti su pakeitimais
Žemųjų Šančių gyventojas Saulius pastebėjo, kad projekto medžiaga apskritai netinkamai paruošta, dėl to pristatymas turėtų būti negaliojantis. „Nuoroda savivaldybės tinklalapyje beveik niekad neveikia, dėl to žmonės negalėjo pasiruošti, iš anksto pasiskaityti. Brėžiniai iš AutoCAD paversti į PDF, o „Acrobat Reader“ programinė įranga nepritaikyta tokiems failams skaityti“, – kalbėjo vyras.
Jo teigimu, nė vienas, su kuriuo kalbėjo, negalėjo išanalizuoti brėžinių, žmonės negalėjo tinkamai susipažinti su projektiniais pasiūlymais. Šančiškis pridūrė, kad projekte darbai vadinami gatvės rekonstrukcija, nors rekonstruojama gatvė kelių šimtų metrų ilgio, o kita dalis tiesiama visiškai naujai.
N. Jakulis netruko atremti, kad jam savivaldybės portalas puikiai veikė, o pagal LR statybos įstatymą, rekonstravimu laikomas ir objekto geometrijos didinimas. Kaunietis architektas Linas Tuleikis siūlė atkreipti dėmesį, kad čia apskritai šnekama ne apie gatvės tiesimą, o Nemuno krantinės rekonstrukciją.
„Nerijau, pažįstu jus kaip gerą kelininką, nesuprantu, koks velnias jus nešė į šią galerą. (…) Neturite jokių kompetencijų tai daryti, rizikuojate neteikti savo atestato. Nesuprantu administracijos darbuotojų kompetencijos, kurie šį fufleką imasi viešinti ir svarstyti kaip teisėtą projektą, nors nieko čia nieko panašaus į tai“, – L. Tuleikis aštriai replikavo N. Jakuliui ir savivaldybės atstovams.
Naujos gatvės nereikia
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė tvirtino, kad niekas neklausė, ar šančiškiai nori šio kelio, į žmonių poreikius nebuvo atsižvelgta, nepadaryta jokių tyrimų, kurie rodytų, kad gatvės reikia. Norint padėti savivaldybei, priminė V. Gelūnienė, šeštadienį Nemuno pakrantėje surengta apklausa, ko žmonėms reikia, į kurią susirinko apie 700 žmonių. Po to vyko diskusijos šešiose grupėse, viešuose pokalbiuose, kurie protokoluoti, dalyvavo 191 žmogus – gyventojai aiškinosi, ką žmonės krantinėje veikia, kaip ten patenka, kokie šios vietos privalumai ir trūkumai.
„Pagrindinė mintis – žmonės naudojasi pakrante rekreaciniai tikslais, ji vertinama dėl ramybės, saugumo, natūralios gamtos, estetikos, jai užtenka privažiavimo būdų. Gyventojai nori kuo daugiau gamtos, labiausiai – pagerinti dviračių taką, įrengti vaikų žaidimų aikštelių, pagerinti esamas automobilių stovėjimo aikšteles“, – diskusijų išvadas vardijo Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė.
Kaip nusprendė šančiškiai, N. Jakulis neturi tokiam objektui rengti reikalingos kvalifikacijos, klaidingai nurodoma projekto rūšis – tai ne rekonstrukcija, o statybos, kadangi planuojama nutiesti kelis kartus ilgesnę gatvę nei buvusi. Neegzistuojanti gatvė išvis negali būti rekonstruojama, dėl to turi būti parengti projektiniai pasiūlymai naujai statybai, ne rekonstrukcijai.
Nauja gatvė, kaip tęsė V. Gelūnienė, apsunkintų saugų pakrantės pasiekimą ir naudojimą, atkirstų Šančius nuo upės, apsunkintų priėjimą prie dviračių ir pėsčiųjų tako, padidėtų oro ir upės tarša, triukšmas. Esą nepaaiškinta, kokius poreikius nauja gatvė turėtų tenkinti, reikalingumas nepagrįstas visuomenės poreikių objektyvia analize, nauda ir lėšų panaudojimo efektyvumu, neatliktas poveikio aplinkai vertinimas.
„Dėl išdėstytų motyvų siūloma projektiniuose pasiūlymuose atsisakyti naujos gatvės tiesimo ir susitelkti į sprendinius dviračių bei pėsčiųjų eismui bei rekreacijai“, – griausmingų plojimų sulaukusį pareiškimą baigė V. Gelūnienė. Žemųjų Šančių bendruomenės atstovai taip pat pabrėžė, kad ne tik šančiškiai naudojasi pakrante tranzitui – daugelis kauniečių daro lankstą palei upę kaip tik dėl to, kad kelias čia „žalias“, apsuptas gamtos.
Į planą pasižiūrėjo beveik po 100 metų?
J. Šiugždinienei kilo klausimas, ar neišnagrinėti kiti būdai, kaip augant gyventojų skaičiui ir plečiantis kvartalams atlaisvinti A. Juozapavičiaus prospektą, kodėl visuomenei pristatomas vienintelis gatvės variantas ir neskelbtas rimtas konkursas architektūriniams sprendiniams. Naujoji Kauno tarybos narė projekte pasigedo urbanistinės vizijos, kompleksiško savivaldybės administracijos žvilgsnio į miestą.
N. Valatkevičius aiškino, kad miesto urbanistinę viziją rodo detalusis planas ir daugelis Žemųjų Šančių gatvių projektuotos jo prisilaikant. Rekonstruojama gatvė yra D1 kategorijos ir esą nėra kitokių parametrų, apie didelę architektūrą čia nėra ką kalbėti.
„Nustatyta, kokie pločiai gali būti pagal normas ir taisykles, kurios, be abejo, pasikeitė atėjus naujam ministrui, tačiau pagrindiniai parametrai nesikeitė. Jei kalbate apie mažąsias architektūros formas, šie dalykai – ateityje. Tai, kas parašyta peticijoje, manau, bus svarstoma administracijoje, taryboje, ir bus priimti sprendimai, ar rengti tokius elementus, ar ne“, – šnekėjo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.
Seimo narė G. Skaistė klausė, kodėl atsirado poreikis Nemuno krantinės gatvės projektą įgyvendinti dabar, 2019 m., jeigu gatvė numatyta 1929 m. Teirautasi ir kiek projektas atsieis, kaip bus finansuojamas, kada gatvė turi atsirasti, nors šie klausimai liko neatsakyti.
„Rodosi, visus kauniečius norima supriešinti su Šančių gyventojais, kurie gatvės nenori. Kodėl nėra dialogo su gyventojais ir nenorima atrasti, kas racionalu? Ne tik tranzitinė gatvė galėtų išspręsti priėjimą prie rekreacinės zonos, bet ir Vokiečių, Kranto gatvių atnaujinimas. Man atrodo, pasirinktas žalingiausias, pigiausias, greičiausias variantas, atkirsiantis miestą nuo upės“, – teigė G. Skaistė.
Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis replikavo, kad gavės kategoriją lėmė ne šiaip koks, o miesto tarybos patvirtintas detalusis planas.
„Tie dalykai aiškiai nusakyti statybos reglamentuose ir nė vienas negalime diskutuoti dėl gatvės pločio, elementų. Dėliojame pasiūlymus, iš kurių gims projektavimo užduotis ir techninis projektas. Mes – užsakovas, jie – projekto rengėjai“, – rėžė A. Pakalniškis, davęs suprasti, kad šiuo momentu nėra jokios gatvės egzistavimo arba neegzistavimo pasirinkimo laisvės. Visgi Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pripažino, kad kai kurie parametrai, pavyzdžiui, gatvių tankumas šioje vietoje planuojant naują eismo arteriją nebuvo tirti.
Ketina įrengti paplūdimį ir nutiesti gatvę
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno savivaldybė apie parengtus planuojamos gatvės priešprojektinius pasiūlymus paskelbė praėjusią savaitę. 6 metrų pločio, 2 eismo juostų gatvė, valdžios aiškinimu, bus skirta kauniečiams, kad šie galėtų lengviau pasiekti prie Nemuno planuojamas rekreacines erdves. Esamas susidėvėjęs dviračių ir pėsčiųjų takas bus atnaujintas.
Tuo metu rekreacinę zoną, pavadintą Napoleono paplūdimiu, planuojama įrengti prie upės tarp Kranto 13-osios ir M. Sederavičiaus gatvių. Paplūdimyje numatytos tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų zona, priėjimas neįgaliesiems iki pat vandens, nors antradienį vykusiame pristatyme taip pat pastebėta, kad joks sveiko proto neįgalusis nelips į sraunią upę ir šitokia paplūdimio projekto idėja iš esmės beprasmė.
Žemųjų Šančių aktyvistai balandžio 24 d. paviešino peticiją, kurio nesutinka su Nemuno krantinės rekonstrukcija nutiesiant gatvę rekreacinėje teritorijoje. Internetinėje erdvėje peticiją šiuo metu yra pasirašę daugiau kaip 1100 žmonių.
