Lietuvos bankas paskelbė pirmuosius naujųjų gyvenimo ciklo pensijų fondų rezultatus. Iki šiol nekaupę gyventojai gali palyginti, ar juos tenkina automatiškai parinkto valdytojo pasiekimai.
Šių metų pradžioje anksčiau antroje pakopoje nekaupę gyventojai iki 40 metų amžiaus buvo įtraukti į vieną iš penkių valdytojų fondų. Kiekvienam parinktas jo gimimo metus atitinkantis fondas. Pavyzdžiui, jei asmuo gimęs 1987 metais, tuomet pateko į 1982–1988 metų fondą.
Gyvenimo ciklo fondai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų investavimo strategija kinta atsižvelgiant į pensijų fondo dalyvių amžių. Kaip informavo Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė, iki metų vidurio visas pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas bus perkeltas į gyvenimo ciklo pensijų fondus pagal dalyvių metus, o senieji kaupimo fondai nustos veikę.
Gyventojai iki 2019 metų liepos 1 dienos gali atsisakyti įtraukimo, sustabdyti kaupimą arba nutraukti dalyvavimą ir grįžti į „Sodrą“. Keisti pensijų fondą galima bet kada ir kiek nori kartų.
DELFI parengtame grafike galima pasirinkti gimimo metus atitinkantį intervalą ir palyginti, kokią grąžą nuo šių metų pradžios pasiekė kiekvienas iš fondų. Sužinoti, kuriam fondui asmuo priskirtas galima asmeninėje „Sodros“ paskyroje.
Iš kitų gyvenimo ciklo fondų šiuo metu išsiskiria „Swedbank“, nes jie veikia jau 1,1 metų, kai kiti tik 0,2 metų.
Taip pat svarbu pastebėti, kad gali skirtis tų pačių metų pensijų fondų investicijoms į akcijas skirta dalis. Pavyzdžiui, 1961–1967 metų „Aviva“ fondas į akcijas investuoja iki 53 proc., o tų pačių metų SEB fondas – iki 69 proc. ir t.t. Detalius duomenis apie tai galima rasti Lietuvos banko tinklapyje.
Reikia žiūrėti į ilgesnį laikotarpį
Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas DELFI sakė, kad nieko kito – tik rezultatus – pensijų fonduose vertinti ir negalima.
„Žmonės pagal juos turėtų daryti pasirinkimą, tačiau faktas tas, kad jį reikia daryti ne pagal vieno ketvirčio ar 1 metų rezultatus. Reikia žiūrėti į kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį, t.y. 5 ar 10 metų. Ateityje bus ir ilgesnio laikotarpio rezultatai. Tai bus šaltinis, pagal kurį bus galima rinktis“, – sakė jis.
Šiame grafike galima pamatyti, kaip skirtingiems fondų valdytojams sekėsi per pastaruosius 10 metų.
M. Dubnikovas sutiko, kad praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje.
„Tačiau kuo ilgesnį laikotarpį imame, tuo ilgesniame laikotarpyje matome bendrą valdytojų kompetenciją. Taip pat reikėtų žiūrėti ne tik į vidurkį, bet ir į tolygumą – kad nebūtų didelių svyravimų pensijų fonde. Fondas, kuris vienais metais uždirba daug, o kitais pradirba – irgi ne kažką“, – sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį visų II pakopos pensijų fondų grąža buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 6,66 proc. Pirmojo ketvirčio pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas siekė 3 373,66 mln. eurų ir nuo metų pradžios padidėjo 8 proc. II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,310 mln. Lietuvos gyventojų.
Gyvenimo ciklo fondai, kurie pradėjo veiklą šių metų pradžioje, vidutiniškai uždirbo 9,37 proc. grąžą. Didžiausią grąžą iš seniau veikiančių II pakopos pensijų fondų vidutiniškai uždirbo akcijų pensijų fondai – grąža siekė 12,11 proc. Mažiausią vidutinę grąžą – 0,49 proc. – uždirbo konservatyvūs pensijų fondai. Mažos ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondų vertė padidėjo atitinkamai 3,31 ir 6,74 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
