Atgimstant gamtai, o Katalikų pasauliui laukiant šv. Velykų, dainininkė Džordana Butkutė ruošiasi ir kitai ypatingai šventei – balandžio 20 d. sukanka 10 metų, kai ji sutiko sau likimo skirtą žmogų – Elegijų Strasevičių, tapusį jos vyru ir prodiuseriu. Jo dėka Džordanai atsivėrė didžiausios arenos, kuriose galima išpildyti slapčiausias kūrybines svajones.
Džordana visą gyvenimą darė, ką norėjo – ar tai būtų gerai, ar blogai. Nes ji – stichija. Reiškinys. Nenuspėjama, azartiška, impulsyvi, gyva, laukinė. Tokia ji ir sostinėje ruošiamam pasirodymui skirtoje fotosesijoje, kurios metu kvailiojo, kiek norėjo.
„O kodėl ne? Tas amžinas begalinis susirūpinimas veiduose… Ir ko gi mes tokie susirūpinę? Pavasaris atėjo, matėte? Pasidžiaukime“, – šypsosi Džordana, tarsi pagavusi už uodegos vaivorykštę.
Draugai sako, kad visas jos gyvenimas – margas kaip Velykos, jame niekada netrūko ryškių spalvų. Taip pat ir kiekvienas atlikėjos koncertų turas turi savo braižą, repertuarą ir savo spalvų paletę.
Tiesa, pastarųjų areninių turų metu dainininkė buvo apgaubta ryškiausių žiburių ir vizualinių techninių stebuklų, bet pati rinkosi santūrios, griežtos, juodos spalvos kostiumus. Į šią vasarą Džordža įžengs kitokia: pražydusi kaip laukinių gėlių pieva, pro kurią pravažiuojant norisi sustoti, išlipti, įkvėpti.
Elegijus su Džordana tokių pievų per dešimt metų pravažiavo į valias. „Kai po karjeros sąstingio viskas dar tik nedrąsiai atgimė, ir vėliau, kai koncertai stipriai įsibėgėjo, mes susukome ne vieną dešimtį tūkstančių kilometrų per Europą, – pasakoja E. Strasevičius.
– Jei Džordanos turas vyksta Jungtinėje Karalystėje – neskraidome kas tris dienas namo, gyvename ten kelis mėnesius. Iš miesto – į miestą, iš viešbučio – į viešbutį. Lekiame iš vienos vietos į kitą, Džordana spontaniškai šūkteli: „Stokim! Pažiūrėk, kaip čia gražu!“ Ir stojame – pasigrožėti, pasivaikščioti gamtoje. Tai – atgaiva ir akims, ir sielai.“
Gėlės niekada nevysta ir jų namuose Kaune. Nepaisant to, kad artistė nuolat po koncertų grįžta su didžiulėmis pretenzingų rožių puokštėmis, gėlių žmonai be progos mėgsta įteikti ir Elegijus.
„Niekada neperku jau pagamintų puokščių. Mėgstu pats rinktis gėles, ir prašau, kad iš jų sukomponuotų lengvą, smagią puokštę. Brangių ir sunkių puokščių ji į valias gauna per koncertus, mano gėlės jai – kitokios“, – sako E. Strasevičius.
„Man patinka, kai namai pilni ryškių žiedų, kai viskas kvepia. Po areninių koncertų tai nubusdavau kaip gėlių parduotuvėje: aplink vien puokštės. Dabar jau pasirūpinta didelėmis vazomis. Nes kai ateini į vonią – ten mirksta rožės, užeini į virtuvę – kriauklė pilna gėlių, tai ne gyvenimas pražysta, o tu tampi sodininku“, – juokiasi dainininkė.
Gėlėmis, kvapiomis žvakėmis nukrauta ir jos intymiausia namų kertelė – erdvi drabužinė, primenanti serialo „Seksas ir miestas“ herojės Kerės svajonių garderobinę, kurioje gali atsigulti ant grindų ir mėgautis tave supančiais mylimiausiais drabužiais, batais, rankinėmis.
„Elegijus jau žino: jei staiga namie dingo žmona, tai greičiausiai ten, savo urvelyje, – šypsosi Džordana. – Tai yra mano Narnijos spinta: užeinu į ją, ir gyvenimas sustoja. Galiu valandų valandas ten patyliukais kuistis. Rūšiuoju drabužius pagal sezonus, renkuosi, ką apsirengsiu vienam ar kitam koncertui, derinu aksesuarus, batus. Tai mano erdvė, į kurią net ir vyras nelenda.“
Kalbėdama apie savo vyrą Džordana visuomet švelni. Juk tai žmogus, padovanojęs jai antrą karjeros šansą, kurį atlikėja šimtu procentų išnaudojo. Jis sugrąžino Džordžai didžiausią sceną, padėjo kartu su patikima komanda sukurti nepaprastų dalykų – tai, ko kiti koncertų rengėjai Lietuvoje galbūt nedrįso.
Bet arenas Lietuvoje gali ant pirštų suskaičiuoti, o Džordanos publikai reikia bent kelis kartus per savaitę. „Dabar ypač daug koncertuojame. Salės – mažesnės, bet tai nereiškia, kad pasikeitė mūsų požiūris į kokybę. Ant scenos – aibė žmonių, vežamės dekoracijas, papildomas šviesas, viską, ko reikia nepamirštam įspūdžiui sukurti“, – šypsosi Elegijus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
