Ketvirtadienio popietę į Kauno „Akropolį“ užsukę gyventojai netikėtai papuolė į aukščiausių miesto vadovų būrį. Čia pristatyti Kaunui svarbūs projektai, per kelerius ateinančius metus iš esmės pakeisiantys Nemuno salos ir jos prieigų vaizdą. Su šioje vietoje iškilsiančiais statiniais ir numatomomis rekonstrukcijomis prekybos ir pramogų centre galės susipažinti visi kauniečiai.
Mokslo muziejus „Mokslo sala“, M. K. Čiurlionio koncertų centras, „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras, Nemuno salos parko rekonstrukcija, naujieji pėsčiųjų tiltai ir kitame krante besiformuojantis naujas verslo kvartalas – su šiais projektais, kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, artimiausią mėnesį bus galima susipažinti specialiame stende, įrengtame „Akropolio“ pirmajame aukšte.
Čia ketvirtadienį susirinko Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, Kauno tarybos narys, architektas Jonas Audėjaitis, vicemeras Andrius Palionis, vienas iš KEKS 2022 kuratorių Rytis Zemkauskas. Minioje šmėžavo ir architektas Gintautas Natkevičius, gausi savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus komanda.
Padėkojęs stendą apspitusiems kauniečiams už palaikymą rinkimuose ir pažadėjęs atidirbti, pirmasis žodį tarė V. Matijošaitis. „Vykdome daug projektų, bet šiandien kalbėsime apie žaliąją Nemuno salą. Jeigu praėjusius ketverius metus matėte mieste šūkį „Kaunas tvarkosi“ – keitėsi parkai, gatvės, šaligatviai, vaikų darželiai – šią kadenciją pradedame su šūkiu „Kaunas auga“. Rengti pradėti projektai šią kadenciją tikrai bus pastatyti, sudėliotas finansavimas, projektavimas į pačią pabaigą“, – pristatyme kalbėjo Kauno vadovas.
Savivaldybės pateiktame komentare V. Matijošaitis dargi pabrėžė, kad kompleksiškas Karaliaus Mindaugo prospekto arterijos ir kito Nemuno kranto atgimimas nėra vizija – tai esa yra konkretus ir jau įgyvendinamas planas, kuris ateityje šią vietą turėtų paversti naujuoju Kauno centru.
Trys plėtros etapai
Kaunas, šnekėjo prie mikrofono stojęs J. Audėjaitis, šiandien turi du centrus. „Vienas iš jų – Senamiestis, kuris formavosi ilgą laiką. Kai paskaičiuoji, tie 500 metų senosios dalies augimo ir kokie 50 metų, per kuriuos statyta rotušė, turbūt, atrodo, įspūdingai, ir galvoji, kiek gi šiais laikais gali būti statomas miestas, – dėstė architektas.
– Tada pasižiūrime į antrąjį miesto centrą, kurį pavadinčiau sostinės centru – tai Laisvės alėja su visa modernistine architektūra, kurią prieš karą labai džiaugiamės gavę kaip milžinišką vertę. Šį centrą formuoti pradėjo carinė Rusija, tai truko 150 metų, o paskutiniuosius du dešimtmečius, kai Lietuva buvo laisva, įvyko sprogimas, sukūręs Kauno veidą, kuriuo dabar visi gyvename ir didžiuojamės.“
XXI amžius, kaip pastebėjo J. Audėjaitis, mums atneša naujus iššūkius. Ilgus metus kauniečiai esą kalbėjo, kodėl miestas yra nusisukęs nuo upės. Karaliaus Mindaugo prospektas, grubiai kalbant, „atpjovė“ Naujamiestį nuo Nemuno, tačiau šiandien sprendiniai nukreipi į salos vystymą, ji tampa naujuoju – trečiuoju XXI amžiaus miesto centru, kuriame dominuoja sportas, kultūra ir verslas.
„Šie trys periodai yra be galo skirtingi ir įdomūs, bet tuo pačiu sakantys, kad šių dienų pradėti darbai meta iššūkį naująjį centrą padaryti patrauklų ir šiuolaikišką. Matome vykstančias statybas – kaip šalia jau baigtos „Arkos“ kyla „Magnum“ ir „Sqveras“ verslo centrai, netoliese – puikai į Karaliaus Mindaugo prospekto išklotinę įsiliejęs SEB banko pastatas“, – kalbėjo J. Audėjaitis.
Tikisi prikelti kitą Nemuno krantą
Toliau, svarstė J. Audėjaitis, svarbu Nemuno salą įveiklinti, nepalikti pasivaikščiojimo vieta. Tai užtikrins mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“, atėjęs ne paprastai, o tarptautinio konkurso būdu. Autoriai, pažiūrėję į Nemuno salą ir pamatę, kokia svarbi kauniečiams tai vieta savo landšaftu, žalumu, esą sugebėjo pasiūlyti tokią architektūrą, kuri puikiai įsirašo šiame kontekste.
„Turbūt, šis sprendimas padiktavo kitą žingsnį – baseiną šalia „Žalgirio“ arenos projektavę architektai nuėjo tuo pačiu keliu, paliko salą žalią. Baseinas puikiai papildys areną naujomis, įdomiomis ir labai reikalingomis funkcijomis, kurias teikia vandens galimybės“, – pristatyme Kauno „Akropolyje“ sakė architektas.
Makete jau nutiestas naujasis pėsčiųjų tiltas, sujungiantis salą su kairiuoju upės krantu bei sakantis, kad kažkas turi būti ir kitoje pusėje. Ir yra – čia matome M. K. Čiurlionio koncertų rūmus, taip pat projektuotus paskelbus tarptautinį konkursą, kurie yra laukiami ir miestui reikalingi.
„Tikime, kad iki 2022-ųjų Europos kultūros sostinės metų šis objektas atvers galimybes visiems kauniečiams ne tik žavėtis koncertų rūmais, bet ir besiformuojančiu XXI amžiaus centru. Persikėlimas anapus Nemuno, tikriausiai, pajudins tą kairįjį krantą – visi norėtume, kad jis keistųsi“, – lūkesčius išsakė J. Audėjaitis. M. K. Čiurlionio koncertų rūmai turėtų tapti įžanga į tos Aleksoto dalies prisikėlimą.
Į Kauną grįžta vaizduotė
„Džiaugiuosi matydamas, kaip mano miestas pamažu tampa šiuolaikiniu miestu. Europos kultūros sostinės projekte turime šūkį „Iš laikinosios sostinės į šiuolaikinę“. Laikinumas baigėsi, Kaune prasideda šiuolaikinis etapas, ir tai jaučiama, nes į miestą sugrįžta vaizduotė. Net šis prekybos centras, kur labai tinka pristatyti minėtus projektus – geras simbolis, ką reiškia kai kuriama su vaizduote ir geras prisiminimas mano bičiuliui Algimantui Kančui, daug prie to prisidėjusiam“, – žinomam architektui pagarbą išreiškė R. Zemkauskas.
Jis, kaip ir J. Audėjaitis, išskyrė keletą Kauno raidos etapų. Vienas jų – Senamiestis ir tvirtovė, vyravo tvirtovės mentalitetas. Buvo laikas, kai miestas gynėsi. Gintis, pažymėjo R. Zemkauskas, yra gerai, bet per ilgai tai darant kyla pavojus už tų sienų uždusti. Paskui atėjo valstybės etapas, kai Kaunas buvo valstybės miestas. Tai – puikus laikas, tuo metu Kaunas turėjo atlikti pareigą tėvynei ir tai vykusiai padarė, tačiau mažai kas liko pačiam miestui.
„Žinote, reprezentuoti valstybę – sunkus uždavinys, visada turi būti pasitempęs, mažai laiko lieka kasdienybei, sau. Buvo etapas, kai iš Kauno išvežta viskas, ką jis buvo sukaupęs. Svarbiausia, ką miestas buvo praradęs, mano supratimu – tą pačią vaizduotę, apie kurią aš kalbu. Ne gyventojai ją prarado, bet buvo uždrausta vaizduotę turėti“, – filosofiškai istorijos puslapius vartė KEKS 2022 kuratorius.
Anot jo, tuomet prarastas humanitarinis pradas, kuris dabar atgaunamas. „Humanitarinis pradas – tai rūpestis bendruomene, ir projektai, kuriuos dabar pristato architektai, kultūros žmonės ir verslininkai yra vaizduotės sugrąžinimas į bendruomenę. Tai skirta visiems mums, lygiai kaip „Žalgirio“ arena. Ir ne tik miestui, bet valstybei, čia yra tarptautinis faktorius. Taip pat – baseinas, „Mokslo sala“. Nuo mažo iki didelio – visų interesų miestiečiams ir miesto svečiams. Kaunas tampa šiuolaikiniu miestu ir tuo labai džiaugiuosi. Tikiuosi, kad mums visiems patiks tokiame mieste gyventi“, – pristatyme šnekėjo R. Zemkauskas.
Baigiama spręsti dėl ekspozicijos
Kaip atrodys „Mokslo sala“, paaiškėjo po Kauno savivaldybės įvykdyto tarptautinio architektūrinio konkurso, kurį laimėjo Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture studio“ pasiūlymas. Muziejaus ekspozicijos koncepciją kurią didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos kompanija „Multimedia Art & Education“.
„Ekspozicijos koncepcija planuojame, kad bus parengta iki birželio pabaigos, techninis projektas iki rugpjūčio pabaigos. Turint techninį projektą su statybos leidimu, skelbsime statybos darbų konkursą“, – savivaldybės pranešime cituojamas J. Audėjaitis.
Tuo metu kairiajame Nemuno krante iškilsiančiame M. K. Čiurlionio koncertų centre vyks visi svarbiausi rimtosios muzikos koncertai. 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė – tai bus pagrindinės centro erdvės. Kauno savivaldybės skelbtą tarptautinį architektūrinį koncertų centro konkursą laimėjo architekto Rolando Paleko studijos darbas.
Pokyčiai saloje ir verslo centrų bumas
Greta „Žalgirio“ arenos, primena Kauno savivaldybė, iškils modernus vandens sporto centras, kuris po savo stogu talpins olimpinio dydžio baseiną su 700 vietų tribūnomis ir SPA zoną su sporto klubu. Pagal E. Miliūno studijos architektų pasiūlytą idėją, naujasis statinys bus integruotas į natūraliai susiformavusį salos reljefą. Centro vidus šiltuoju metų laiku bus transformuojamas į atviras lauko erdves.
Nemuno saloje esantis parkas bus atnaujintas iš pagrindų – čia suplanuoti nauji takai, suoliukai, šviestuvai, tinklinio ir krepšinio aikštelės, ekstremalaus sporto trasa, 200 vietų amfiteatras, pontoninė prieplauka laivams, interaktyvios vaikų žaidimų aikštelės paplūdimio zona. Vasarą tikimasi baigti renti salos sutvarkymo techninį projektą, o darbus pradėti rudenį.
Kauną užplūdusios užsienio investicijos užaugino modernių biuro patalpų paklausą, kuri lėmė pokyčius ir nekilnojamojo turto rinkoje. Visa tai davė impulsą naujo verslo kvartalo Nemuno salos pašonėje susiformavimui. Kompleksą sudarys J. Audėjaičio minėti trys modernūs biurų pastatai: „Arka“ jau veikia, o likę „Sqverą“ ir „Magnum“ numatoma baigti iki 2020 m. Per pastaruosius 2 metus Kaune išdygo net 21 naujas biurų pastatas. Palyginimui – per 2015 ir 2016 metus užbaigti statyti tik 6 verslo centrai.
Keli skirtingi formatai
Specialiame stende Nemuno salos ateitį galima išvysti keliais skirtingais būdais. Čia surinktas 3D spausdintuvu pagamintas salos ir joje planuojamų projektų maketas. Stende taip pat įrengtas ekranas, kuriame planuojamų objektų vizualizacijos rodomos iš paukščio skrydžio. Apžiūrėti XXI amžiaus Kauno centrą miestiečiai galės ir virtualios realybės akiniais.
Tai padaryti iki gegužės 19 d. bus galima penktadieniais (15-21 val.), šeštadieniais ir sekmadieniais (10-21 val.), išskyrus pirmąją šv. Velykų dieną (balandžio 21 d.). Su būsimais objektais kauniečiai taip pat kviečiami susipažinti čia.
