Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Laikinosios sostinės metais. Tačiau Europos kultūros sostine 2022 metais tapsiantis Kaunas kelia sau naują iššūkį – iš Laikinosios sostinės tapti Šiuolaikine.
Toks KEKS2022 programos šūkis yra pagrindinis jau antrus metus Kaune vykdomų kultūros renginių siekis – per kultūrą, įtraukiant bendruomenes, kurti šiuolaikinį Kauną. Apie tai portale „Kas vyksta Kaune“ pokalbis su programos kūrėjais iš KEKS2022 biuro Laisvės alėjoje.
Transliacijos pašnekovės – „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, VDU Menotyros katedros docentė ir dizaino programos „Dizaino laimė“ vadovė Jūratė Tutlytė ir programos jaunimui „Kauno iššūkis“ koordinatorė Aurelija Prašmuntaitė, pokalbio vedėja – portalo redaktorė, žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
[galerija kiek=”12″]
Šiemet minime 100-o metų sukaktį, kai iš Vilniaus į Kauną laikinai persikėlė dirbti Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas tapo Lietuvos valstybės sostine, čia įsikūrė visos valstybės institucijos, bankai, užsienio šalių ambasados ir pasiuntinybės, kitos institucijos. Tačiau Europos kultūros sostinės metams besiruošiantys kūrėjai kelia sau kitą iššūkį – iš laikinumo pojūčio kurti šiuolaikiško miesto jauseną, kodėl tai svarbu?
„Prisirišimas prie praeities, nostalgija tam periodui, kuomet Kaunas buvo Laikinoji sostinė, trukdo patikėti, kad ir ateityje gali įvykti pozityvių pokyčių, todėl ieškodami savo projektui variklio, nusprendėme išeiti iš Laikinosios sostinės mąstysenos ir tapti šių dienų – šiuolaikinį Kauną kuriančiais ir mylinčiais žmonėmis, kurie patys kuria savo ateitį“, – sako V. Vitkienė.
„Už laimę atsakingi esame patys, tačiau aplinka tam taip pat daro įtaką – sako J. Tutlytė. – Todėl turime kurti erdves, kuriose žmonėms malonu susitikti, bendrauti. Turime tvirtinti nuostatą, kad kultūra ir menas yra fundamentalūs mūsų laimės palydovai ir ne vien materialinė gerovė daro mūsų gyvenimą pilnavertį“.
J. Tutlytės įsitikinimu, kurdami ir tvarkydami miestą, turime žinoti, kad ideali, vos ne sterili tvarka daliai žmonių bus nepatraukli, atstumianti. „Miestas yra drama. Joje labai svarbu išlaikyti įtampą tarp nudailintos aplinkos ir tokios, kuri ne visai sutvarkyta, nes tik tokioje įtampoje kyla tam tikra dinamika ir miestas atsiskleidžia visomis spalvomis. Šiuolaikinis miestas tuo ir gražus, kad jis yra įvairus, kupinas skirtingų nuomonių ir požiūrių. Norisi palinkėti Kaunui būtent įvairovės“, – sako J. Tutlytė.
Pasak A. Prašmuntaitės, jauni, po pasaulį laisvai keliaujantys kauniečiai, o ir čia nusprendę likti gyventi užsieniečiai Kaune visų pirma taip pat nori didesnės įvairovės ir ji tiki, kad KEKS2022 prisidės prie tokių pokyčių. Moteris džiaugiasi, kad projektas išsikėlė iššūkį ne tik įtraukti jaunimą, kaip auditoriją – renginių žiūrovą, lankytoją, bet ir, kaip programos kūrėją. „Kviečiame jaunus žmones, miestiečius prisidėt savo vizija, koks turi būti šiuolaikinis Kaunas. Pastebime, kad jauni žmonės į praeities – Laikinosios sostinės laikotarpį – žvelgia nebe taip pompastiškai ir nostalgiškai, jie žiūri į Kauną, kaip į tarptautinį – europietišką miestą“, – sako A. Prašmuntaitė.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ publikacijų ciklas „Kaunas: Laikinosios sostinės atminties metai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
