Vilniaus apygardos teismas trečiadienį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.
Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Buvusį sovietų armijos Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Prieš teismą stojo tik du buvę sovietų karininkai Rusijos piliečiai – nuo 2014 metų Lietuvoje suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas.
J. Meliui skirta septynerių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotas jo kalinimas suėmimo metu, tad jei nuosprendis nebus pakeistas, jis į laisvę galės išeiti už dvejų metų.
G. Ivanovas nuteistas ketverių metų bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo.
G. Ivanovas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis, advokatė žadėjo jį apskųsti. Nuosprendį jau paskelbė skųsiantys ir keli kiti advokatai.
Teismas paskelbė, kad atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau kaip 11 mln. eurų žalos Lietuvos valstybei teismas paliko nenagrinėtą.
Teismas nuosprendžio motyvus žada skelbti 13 val. 30 min.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.
Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Akistata su tiesa
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena.
„Teisingumo akimirka be galo svarbi. Jos visi laukėme daugybę metų. Ypač Sausio 13-osios aukų artimieji. Ši byla – akistata su tiesa, kuriai išsiaiškinti prireikė daugybės metų, kuri kainavo daug skausmo, kantrybės ir pasiaukojimo“, – sakė D. Grybauskaitė išplatintame pareiškime.
„Nors ieškodami tiesos ir siekdami teisingumo susidūrėme su kaimyninės Rusijos pasipriešinimu ir negeranoriškumu, istorinė teisingumo diena visgi atėjo – kaltieji, dėl kurių žuvo laisvę taikiai gynę žmonės, teismo įvardyti“, – pridūrė ji.
Prezidentės teigimu, ši byla yra „įrodymas, kad karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui senaties nėra“.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.
Nuteistiesiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų. Teismo nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Skųs sprendimą
Nuteistųjų Sausio 13-osios byloje advokatai trečiadienį pranešė ketinantys skųsti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nuteisto buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas Ryšardas Burda sakė, kad paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė jam atrodo nelogiška.
„Iš esmės nusikaltimuose žmoniškumui vertinimas yra kiek kitoks. Už juos atsako pirmiausia ne pavaldiniai, o tie, jei teismas mano, kurie vadovavo agresijai, okupacijai, ar kitam kokiam nusikaltimui žmoniškumui, logikos tokiame sprendime aš nematau“, – BNS teigė advokatas.
„Nuosprendis būtinai bus skundžiamas. Maršalas Jazovas gavo mažiau nei jo pavaldinys, tai nuostabą keliantis dalykas, – teigė jis. M. Golovatovas ir R. Burda yra pasirašę sutartį dėl paslaugų teikimo. Advokatas žadėjo informuoti klientą apie jam paskelbtą verdiktą.
Trijų teisėjų kolegija buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Buvusio Pskovo 76-osios oro divizijos vado pavaduotojo, vyriausiojo oro desanto pareigūno Vilniuje pulkininko Vasilijaus Kustrio advokatė Emma Domajeva BNS sakė, kad nuosprendį skųs.
„Jau Jazovui iš tikrųjų turėjo būti griežta (bausmė), o mano pulkininkui vis tiek turėjo būti mažiau. Jis gi buvo vykdytojas“, – teigė teisininkė.
V. Kustrio teismas skyrė 12 metų laisvės atėmimą.
Bylą tyrę prokurorai kol kas nekomentavo paskirtų bausmių dydžių ir tai žada daryti po pietų, kai teisėjai perskaitys nuosprendžio motyvus.
Sausio 13-osios byloje 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Tai antra Sausio 13-osios byla, išnagrinėta teisme. Pirmojoje kalėti buvo nuteistas buvęs Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius ir kiti.
Šiame teismo nuosprendyje konstatuota, kad Sovietų Sąjungos agresija 1991-siais buvo bandymas nuversti teisėtą valdžią, tam pritarė Sovietų Sąjungos vadovybė, o karinės agresijos panaudojimą kurstė vietinė komunistų partija.
R. Burda sako, kad valstybė manipuliuoja teise, siekdama priimti sau palankų sprendimą.
„Iš esmės mes turim dvi identiškas bylas – vienoje byloje buvo pritaikytas senas įstatymas, šitoje buvo pritaikytas 2011 metų įstatymas“, – žurnalistams teisme sakė advokatas.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Papildyta 20:16 val. Rusija: „nuosprendis yra politiškai motyvuotas“
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Rusijos piliečiams dėl 1991 metų įvykių yra politiškai motyvuotas, grįstas manipuliavimu faktais, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Šio proceso metu buvo pažeisti pagrindiniai teisingumo principai, visų pirma susiję su nuostata, kad teisės normos negali galioti atgaline tvarka“, – sakoma trečiadienį ministerijos svetainėje paskelbtuose komentaruose.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad teismas ignoravo liudijimus, paneigiančius sovietų karių kaltę dėl civilių gyventojų mirties.
„Valdžios bandymas žongliruoti akivaizdžiais faktais, atliekant teismines manipuliacijas, tik atspindi Lietuvos dabartinės valdžios destruktyvų požiūrį į Rusiją“, – sakoma komentare.
Pasak Rusijos URM, teismo „šališkumą ir politinę motyvaciją“ rodo draudimas teisme dalyvauti Rusijos ambasados Vilniuje diplomatams ir žiniasklaidos atstovams.
„Mes ir toliau teiksime visą būtiną paramą ir pagalbą rusams, tapusiems teismo savivalės aukomis“, – nurodė ministerija.
