Seimo narys iš Kauno traukiasi iš „valstiečių“ ir eina kovoti dėl prezidento posto

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Spaudos konferenciją Seime surengęs Mindaugas Puidokas pranešė, kad palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei kandidatuos į prezidentus.

„Savo kalbą pradėsiu nuo nuoširdžios padėkos. Padėkos tiems, kuriems esu reikalingas, kurie mato ir vertina mano iniciatyvas, kurie palaiko mane ir su kuriais turėjau galimybę įgyvendinti reikšmingus darbus“, – teigė LVŽS frakcijos narys M. Puidokas.

„Sulaukęs oficialaus kvietimo ir daug asmeninių raginimų iš organizacijų, visuomenės veikėjų, mokslo bendruomenės ir pavienių žmonių, turėjau persvarstyti savo ketinimus. Jau anksčiau esu sakęs, kad šio savo žingsnio anksčiau nesvarsčiau. Labai myliu savo šeimą. Žmoną ir du nuostabius, dar mažus sūnus.

Šeimai esu dėkingas už palaikymą ir mano apsisprendimą. Nenoriu nuvilti žmonių, kurie išsakė ir vis skelbia savo paramą mano idėjoms, ir kurie dabartinėje prezidento rinkimų arenoje laimėtojais mato sistemos – liberalų ir neoliberalių konservatorių lyderių projektus“, – Seime kalbėjo M. Puidokas.

Seimo narys pranešė, kad palieka LVŽS: „Šiandien noriu atsakingai paskelbti, kad stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS), nes dalyvausiu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Tokį sprendimą tenka priimti, nes matau, jog valdančioji dauguma tampa valdančiąja mažuma. Matau, kad pamirštamos vertybės, esminiai rinkiminiai įsipareigojimai nevykdomi, o autokratiniais sprendimais paminamas Lietuvos žmonių pasitikėjimas ir pagrindiniai demokratijos principai“.

„Tikėjau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programa su partijos remiamu premjeru, o dabar ir iškeltu kandidatu į Prezidentus, bus vykdoma… Rinkėjai, kurie 2016 metais balsavo už esmines permainas, vis dar neturi LVŽS kandidato prezidento rinkimuose. 2016 metais dalyvaujant Seimo rinkimuose mane palaikė daug žmonių, todėl turėjau galimybę padėti įgyvendinti jų svarbiausius lūkesčius. Kaip minėjau, visuomet tikėjau, kad tai, ką žadėjo LVŽS savo rinkėjams, bus įvykdyta. Tačiau dabartinė situacija rodo visai kitą realybę. Masiniai protestai švietime, kultūroje, gamtos apsaugoje, socialinėje apsaugoje ir vaiko teisių srityje, paminti pačių jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės atstovų interesai“, – teigė M. Puidokas.

M. Puidokas teigė, kad LVŽS žadėjo pokyčius, kurių jis esą nemato. „Kaip pilietis su tuo taikytis aš nenoriu! Aš laikysiuosi duoto pažado ir kaip politikas esu pasirengęs imtis visų veiksmų esamai padėčiai pakeisti. Mūsų tauta, mūsų piliečiai laukia realių pokyčių. Pokyčių, kuriems šalis subrendo. Pokyčių, kurių pirminis planas buvo 2016-ųjų LVŽS rinkiminė programa. Pokyčių, pagrįstų Konstitucijoje garantuojama piliečių laisve ir lygybe, o ne visuomenės skirstymu į „apačias“ ir „viršūnes“, kurios pavirto sustabarėjusia nomenklatūra. Lietuvos valdžia nutolo nuo tautos, nors patys yra jos dalis. Kas yra Lietuva – mokytojas, teisininkas, menininkas, ūkininkas, politikas, verslininkas, darbininkas. Pagaliau šeima… tai yra Lietuva. Mes visi esame Lietuva“.

„Piliečių parodytas pasitikėjimas manimi, tiek 2016 m. Seimo rinkimuose, tiek dabar, siūlant kandidatuoti į prezidento postą, mane įpareigoja ir įtikina, kad galiu įgyvendinti ne tik LVŽS programoje įvardintus įsipareigojimus, bet ir pasiekti gerokai daugiau“, – kalbėjo M. Puidokas.

„Kandidatuodamas į Lietuvos Respublikos prezidento postą aš siūlau geresnės Lietuvos viziją. Moderni Lietuva turi būti demokratinė valstybė, pagrįsta dialogu ir kompromisu, santarve ir bendro gėrio samprata, suvokimu, kad šis žemės lopinėlis yra mūsų namai, kuriuose gera turi ir gali būti kiekvienam iš mūsų atskirai ir mums visiems kartu. Tokios Lietuvos viziją siūlau aš ir visus, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, kviečiu prisijungti prie jos įgyvendinimo, – kalbėjo M. Puidokas. – Visai neseniai minėjome mūsų Nepriklausomos valstybės jubiliejų – 100-metį. Tačiau turime pripažinti, kad patiriame didžiulius išbandymus ir susiduriame ne tik su emigracijos iššūkiais, tačiau ir skurdu, socialine atskirtimi, senstančia visuomene. Per Lietuvos nepriklausomybės atstatymo tris dešimtmečius taip ir nesugebėjome sukurti pilietinės visuomenės, bendrystės. Lygiagrečiai su pažanga didėja ir skurdas.

Šiandien jau kas penktas mūsų tautietis gyvena skurde. Net ir tapę labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių klubų – Europos Sąjungos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais, esame šių organizacijų narių sąrašų pabaigoje, tiek pagal gerovę, tiek pagal valdymo kokybę. Dėl to, atsakomybę turi pirmiausia prisiimti buvę ir esami valdantieji. Tačiau tai nėra vien asmenybių kaltė. Geriau įsižiūrėję pamatysime visą sistemą – neklystančiais pageidaujančių būti siekiais pagrįstą sprendimų priėmimo kultūrą, nenorą vystyti dialogą, įsiklausyti į ką nors daugiau nei į savo nuomonę. Atskirtis ir toliau klestės, jei nebus socialinės ir politinės partnerystės, o už uždarų durų bus priimami visuomenei svarbūs ir didelę įtaką turintys sprendimai.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

249 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo N. Venckienės skundo nagrinėjimo

D. Maskoliūnas paskirtas Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu

Ateities plente prasisukę vagys padarė didžiulių nuostolių

Seimas pradėjo svarstyti taršių automobilių mokestį

„Uriga“ sūreliai sugrąžina į vaikystę

Išrinko žinomiausius Lietuvos nusikaltėlius: lyderis iš Kauno

Keisti orų paradoksai: situaciją gadins lietus ir vėjas, bet bus šilta

Baltų prospekte uniformuotas valstybės tarnautojas automobiliu partrenkė pėsčiąjį

Naujas gatvės meno kūrinys Kaune neša ypatingą žinutę

Skaitytoja: dėl sutrikusios „Žiogo“ veiklos tenka mokėti papildomai