Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, gera proga suskaičiuoti, kaip miestų ir rajonų savivaldybes valdžiusiems politikams sekėsi tvarkyti miesto biudžetus. Palyginus Kauno situaciją su sostinės Vilniaus ir trečiojo pagal dydį Lietuvos miesto – Klaipėdos – skaičiais, aiškėja, kad per valdymo laikotarpį daugiausiai skolų grąžino Vilnius ir Klaipėda, o Kauno skola išliko stabili.
Kaip jau rašėme portale „Kas vyksta Kaune“, praeitų metų pabaigoje Kauno skola siekė 54 mln. eurų ir planuojama, kad 2019-aisiais stipriai nesikeis, nebent pasikeitus miesto tarybos sudėčiai, būtų nuspręsta kitaip. Šiuo metu Vilniaus skola, lyginant su Kaunu yra apie keturis kartus didesnė, o Kaunas, lyginant su Klaipėda, prasiskolinęs net dešimt kartų daugiau.
Geriausiai grąžinti skolas sekėsi Klaipėdai
Prieš ketverius metus – 2015-aisiais, miestas turėjo 61 mln. įsiskolinimų, o tai reiškia, kad per ketverius metus miesto skola sumažėjo 7 mln eurų, t.y. apie 15 proc.
Palyginus Kauno skolą su Klaipėda, situacija uostamiestyje ženkliai geresnė, nes 2015 metais su daugiau kaip 20 mln. eurų skola darbą pradėjusi miesto taryba 2018-uosius baigė teturėdama 5,8 mln. eurų skolą. Tai reiškia, kad miestui per ketverius metus pavyko ne tik papildomai nesiskolinti, bet ir turėtus finansinius įsipareigojimus sumažinti beveik 15 mln. eurų, t.y. daugiau, kaip 70 proc.
Kur kas sudėtingesnė situacija su valstybės sostinės Vilniaus skola. 2015-aisiais metais ji siekė net 388 mln. eurų, o 2018-uosius savivaldybei pavyko užbaigti ją ženkliai sumažinus iki 202 mln. eurų, t.y. 186 mln., arba daugiau kaip per pusę.
Atitinkamai grąžintoms ir turimoms skoloms svyravo ir miestų mokamos palūkanos. Daugiausiai palūkanų finansų institucijoms teko susimokėti Vilniui – beveik 2,8 mln. eurų 2017-aisiais ir 2,4 mln. – pernai. Kauno mokamos palūkanos tiek 2017 m., tiek 2018 m. išliko panašios – iki 330 tūkst. eurų. Klaipėda gyveno su mažiausiai skausminga palūkanų našta: 2017 m. su simokėjusi beveik 59 tūkst. eurų, pernai „sutilpo“ į 42,3 tūkst. eurų sumą.
Kaunas prognozuoja mažėjančias pajamas
Kaip jau minėjome, Vilniaus skola, lyginant su Kaunu yra apie keturis kartus didesnė, o Kaunas, lyginant su Klaipėda, prasiskolinęs net dešimt kartų daugiau. Tačiau šie skaičiai mažai reikšmingi, jei nebus lyginami su planuojamomis miestų pajamomis.
Jei 2019-aisiais numatytame Kauno biudžete (207 mln. eurų) turima skola (54 mln. eurų) sudaro maždaug ketvirtadalį planuojamų pajamų, Vilniaus biudžete (611 mln. eurų) įsiskolinimai (202 mln. eurų) siekia apie trečdalį pajamų, tai Klaipėdos skola (5,8 mln. eurų) tesudaro šiek tiek daugiau, kaip 3 proc. planuojamų šių metų pajamų (170 mln. eurų), todėl vienareikšmiai Klaipėdos rezultatai šioje srityje atrodo perspektyviausi.
Kadangi galutiniai savivaldybių finansiniai rezultatai dar nesuvesti, 2018-ųjų pajamų surinkimo palyginimui galima pasitelkti tik pirmojo pusmečio rezultatus, kurie rodo, kad lyginant su 2017-aisiais pernai labiausiai augo Vilniaus pajamos – nuo nuo 301 mln. eurų I-ąjį 2017 m. pusmetį iki 312 mln., gautų per 2018-ųjų I-ąjį pusmetį – t.y. padidėjo 11 mln. Kauno augimas, lyginant su 2017-ųjų I-uoju pusmečiu, buvo 8 mln. – atitinkamai nuo 146 iki 154 mln. Tuo tarpu Klaipėda 2018-aisiais surinko 1 mln. eurų mažiau pajamų, nei 2017-ųjų I-ą pusmetį (atitinkamai, 90 ir 89 mln. eurų).
Miestų skolų lyginimas neatsiejamas nuo pajamų augimo, prie kurio prisideda ne tik tinkamas miesto valdymas, bet ir investicijų pritraukimas, kurios kuria naujas darbo vietas ir didina miestų surenkamo GPM apimtis. Šioje vietoje geriausiai sekasi tvarkytis Vilniui, kuris šiemet, lyginant su 2017-aisiais, planuoja didinti savo biudžetą beveik 60 mln. eurų – nuo 555 mln. eurų iki 611 mln. Tuo tarpu Kauno biudžetas, lyginant su 2017 m., panašia suma – 75 mln. eurų susitrauks, t.y. nuo 282 mln. iki 207 mln. eurų.
Klaipėda planuoja išlaikyti stabilumą, jei 2017-aisiais miesto biudžetas gavo 172 mln. eurų, tai šiemet planuojama, kad jame bus surinkta 170 mln.
