Ketvirtadalis planuojamo 2019-ųjų metų Kauno biudžeto – praskolinta

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Planuojama, kad šių metų Kauno miesto pajamos sieks beveik 207 mln. eurų, o planuojama miesto skola turėtų išlikti panaši, kaip ir penai metų pabaigoje – 54 mln. eurų. Pagal paskolų sutartis šie įsipareigojimai miesto biudžetui šiemet atsieis apie 330  tūkst. eurų, kurie skirtingiems šalies bankams bus sumokėti palūkanų pavidalu.

„Kauno savivaldybės įsipareigojimus pagal paskolų sutartis prisiima, laikydamasi LR Seimo patvirtintų skolinimosi limitų“, – dėl didelės miesto skolos kauniečius linkusi nuraminti Kauno savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Vijolė Karpienė. 

Atvirkščiai, specialistė linkusi įžvelgti ir nedidelių teigiamų pokyčių Kauno skolinimosi tendecijoje šių ketverių metų laikotarpiu, kuomet miestą valdo rinkimus laimėjusi Visvaldo Matijošaičio komanda. Savivaldybės pateiktuose atsakymuose į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės skola nuo 2015 metų iki 2019 metų sumažėjo nuo 61 mln. Eur iki 54 mln. Eur, t.y. beveik 7 mln. eurų.

„Savivaldybė nesusiduria su jokiomis kliūtimis vykdydama sutartinius įsipareigojimus pagal pasirašytas paskolų sutartis“, – sako ji.

Daugiausia paskolų – 2016-aisiais

Kaip rodo ketverių metų statistika, daugiausiai Kaunas skolinosi 2016-aisiais metais – beveik 46 mln. Tuo tarpu pernai tesudaryta vienintelė sutartis su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu dėl 2,2 mln. eurų sumos Laisvės alėjai rekonstruoti.

Tarp bankų, iš kurių Kaunas skolinosi daugiausiai, absoliutaus lyderio pozicijas užima bankas „Luminor“, su kuriuo per ketverius metus sudarytos finansinių įsipareigojimų sutartys siekia net 40 mln. eurų. Antrojoje vietoje pagal pasirinkimą – OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas, suteikęs Kauno savivaldybei beveik 16 mln. paskolų, trečioje vietoje bankas SEB, kuriam įsipareigojimai siekia beveik 10 mln. eurų. 

Tarp kitų bankų, su kuriais Kaunas turi kreditinių įsipareigojimų pagal paimtų kreditų dydį rikiuojasi Danske, Nordea ir vienintelis lietuviško kapitalo Šiaulių bankas, su kuriuo pasirašyta viena 3,2 mln. eurų paskolos sutartis 2015-aisiais – pačioje kadencijos pradžioje.

Didžioji savivaldybės gautų paskolų dalis atiteko miesto susisiekimo infrastruktūrai tvarkyti. Iš pasiskolintų lėšų šiems darbams 2015 m. skirta 75,3 proc. (15,473 mln. eurų), 2016 m. – 52,1 proc. (2,567 mln. eurų), 2017 m. – 53,6 proc. (6,351 mln. eurų), 2018 m. – 60,7 proc. (8,294 mln. eurų).

Dalis sutarčių skirta įsipareigojimų refinansavimui

Tiesa, nemažai šių sutarčių su bankais sudarytos ankstesniems įsipareigojimams refinansuoti, todėl bendra per ketverius metus sudarytų paskolų suma ženkliai didesnė (apie 80 mln. eurų), nei šiuo metu fiksuojami Kauno miesto savivaldybės įsiskolinimai įvairiems šalies bankams. Refinansavimo sutartys 2015 m. sudarytos su Danske Bank A/S, o 2016 m. net kelios stambios sutartys dėl refinansavimo su AB DNB banku (po susijungimo su Nordea banku tapo Luminor – aut. past.).

Tarp stambiausių pasirašytų sutarčių pirmoje vietoje 2017 m. su AB DNB banku įvykęs susitarimas dėl 23 mln. eurų paskolos Kauno miesto savivaldybės paimtoms paskoloms investicijų projektams įgyvendinti refinansuoti, antroje – 2016 m. sutartis su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu dėl 13,6 mln. eurų Kauno miesto inžinerinių statinių, švietimo ir sporto objektų investicijų projektams rengti ir įgyvendinti ir projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bei Valstybės investicijų programos lėšomis, įgyvendinti ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, savivaldybės įgyvendinamiems pagal Vyriausybės patvirtintas programas, finansuoti.

Trečioje vietoje rikiuojasi dvi panašios apimties sutartys, pasirašytos 2016 m. su AB DNB banku (dabartiniu Luminor) dėl 9,8 mln. eurų paskolos ėmimo Kauno miesto savivaldybės paimtoms paskoloms investicijų projektams įgyvendinti refinansuoti bei 2017 m. įsigaliojusi paskolos sutartis su AB SEB banku dėl 9,5 mln. eurų Kauno miesto inžinerinių statinių, švietimo ir sporto objektų investicijų projektams rengti ir įgyvendinti.

Trečdalis milijono – palūkanoms dengti

Kaip informuoja Kauno savivaldybė, pasirašytoms paskolų sutartims taikoma kintama metinė palūkanų norma, kuri šiuo metu svyruoja nuo 0,395 iki 0,94 procentų. Savivaldybė bankams už suteiktas paskolas 2017 metais sumokėjo 326,5 tūkst. eurų, 2018 metais – 330,4 tūkst. eurų.

„Jei Kauno skola išliks panaši, kaip pernai, panaši turėtų būti ir mokama suma bankams už palūkanas – apie 330 tūkst. eurų“, – sako Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja V. Karpienė. 

Planuojama, kad Kauno miesto savivaldybės 2019 metų biudžeto pajamos iš mokesčių ir kitų pajamų sudarys beveik 207 mln. eurų. 

Palyginimui, kaip augo miesto pajamos – didžiausios jos buvo 2017-aisiais metais, kuomet sudarė 282,7 mln. eurų, iš kurių pajamos iš mokesčių bei kitos pajamos sudarė 194,6 mln. eurų, dotacijos – 88,1 mln. eurų. 

Dėl gerėjančios ekonomikos, kylančių atlyginimų labiausiai miesto pajamos augo iš didėjančio Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) srauto. GPM pajamų 2016 metais gauta 134,2 mln. eurų,  2017 metais – 143,9 mln. eurų, per šių metų sausio-lapkričio mėnesius biudžetas iš GPM jau papildytas 138,9 mln. eurų.

10 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

„Google“ smūgis „Huawei“: žada panaikinti prieigą prie programėlių

Uždaromas geležinkelio tunelis Kaune: keleiviams - svarbi žinia

Sinoptikai: temperatūra priartės prie 30 laipsnių - laukia ir liūtys

Atgims romantiškas maršrutas legendiniu laivu iš Kauno į Nidą

Kauno geležinkelio tunelyje – istoriją pasakojanti inovatyvi ekspozicija

Pasibaisėjo vaizdais Nemuno ir Neries santakoje: „Tikiuosi, įstatymai visiems vienodi“

Gedimas „Unipark“ automobilių stovėjimo aikštelėje patuštino kauniečio sąskaitą

UNICEF vaikų bėgimas „už kiekvieną vaiką“ tradiciškai atvyksta į Kauną

Įdomiausios renginių akimirkos: kaip savo gimtadienį šventė Kaunas? (foto)

Ant baigiamo statyti verslo pastato stogo pačiame Kauno centre apsigyveno bitės