Šią šaltą žiemą, kuomet netrūksta nei sniego, nei ledo, vis labiau populiarėja eketės iššūkis. Rodos, kartą pradėjus, tampa sunku sustoti, o geriausias to pavyzdys – rytą lediniame vandenyje pradedantys kauniečiai.
Lampėdžio ežeras nuo sausio 18 d. tapo sveikuolių ar save išbandyti nebijančių žmonių traukos objektu. Nors Kaune toks iššūkis šiais metais startavo pirmą kartą, sekmadienio rytą besiruošiančių į eketę šokti žmonių buvo 39 ir jų gretos vis auga.
Kartą pradėjus, nesinori sustoti
„Atvykus, norisi sugrįžti: kolektyvas optimistiškai nusiteikęs, visų tikslas vienas – grūdinimasis ir eketė. Pirmą kartą atvažiavau iš smalsumo ir išbandyti save, antrą kartą – nes patiko“, – įspūdžiais dalinasi Paulius Linkevičius, vienas iš iššūkio dalyvių.
Entuziastai prieš nerdami į ledinį vandenį kas kartą kūną paruošia – maždaug dešimt minučių vyksta mankšta, kurios metu atliekami įvairūs pratimai: bėgiojimas, atsispaudimai, tūptukai, šuoliukai. Tada, pasak kauniečio, belieka kuprines bei rūbus nusimesti į šalį ir šokti į eketę.
Nors mintis apie ledinį vandenį ir neigiamą temperatūrą lauke kelia aliuziją į šaltį, P. Linkevičius tai skuba paneigti. „Išlindus iš eketės, atrodo, kad oras tikrai šiltas. Jei, iš šono žiūrint, rodosi, jog yra labai šalta – tai netiesa. Vieną kartą geriau pabandyti nei galvoti, kad negaliu, nes iš tikrųjų mūsų organizmas gali kur kas daugiau negu įsivaizduojame. Tad išlindus iš saugaus kiauto, paaiškėja, kad eketė yra visai smagus ir geras dalykas“, – teigia pašnekovas.
„Mes nekalbame apie kūno šaldymą, kalbame apie kontrasto sudarymą“
Eketės iššūkis, ne paslaptis, yra savo įprastos rutinos pakeitimas ir gyvenimo rėmų praplėtimas. Visgi, kaip teigia „Sveikuolių sąjungos“ iniciatyvą Kaune kuruojantis Andžej Michmel, toks 30 dienų išėjimas iš komforto zonos turi ir kur kas ryškesnių pliusų.
„Matau didelę naudą tame (eketės iššūkyje – red.): pirmas dalykas, žmogus išeina iš komforto zonos ir ugdo savo sveikatos žinias – daug kam patinka cukrus ir cepelinai, bet retas susimąsto, kaip tai gali sužaloti. Antras dalykas, tam, kad suaktyvintume visą imuninę sistemą, reikia sudaryti didelį temperatūrų skirtumą.
Pagalvokite, kada tai darėte paskutinį kartą – žiemą su striuke, namuose ar vasarą su marškinėliais – žmogus visada gyvena patogiai, o imuninė sistema silpsta, plius neadekvataus maisto valgymas atima be galo daug energijos, nes apie 70 procentų energijos išeikvoja būtent virškinimo sistema. Tam, kad suaktyvintume visą imuninę sistemą, reikia duoti kontrasto, nes žmogaus kūnas gali dirbti nuo -50 iki +50 – kada jūs paskutinį kartą matėte žmogų, gyvenantį tokiomis sąlygomis? Dėl to ir yra reikalingas eketės iššūkis“, – fizinę ir psichologinę naudą pabrėžia „Sveikuolių sąjungos“ narys.
Tiesa, vyras neslepia, kad tai yra truputėlį ekstremalu sėdintiems prie kompiuterio ir valgantiems cepelinus, bet jei žmogus padaro labai gerą apšilimą – iki prakaito, ir įšoka 2-5 sekundėms, tikrai nieko blogo neatsitinka. „Mes nekalbame apie kūno šaldymą, mes kalbame apie kontrasto padarymą“, – teigia A. Michmel.
Anot trenerio, nei vienas, bent kartą įšokęs į ledinį vandenį, nepasakė, kad pasijuto blogai ar susirgo. Žinoma, slogos atsiradimas yra būdingas, tačiau tokia kūno reakcija normali ir priimtina kaip teigiamas dalykas – ženklas, kad iš organizmo valosi toksinai.
Žmonės, išbandę save, iškart pasijunta geriau, daugiausiai laiko ir jėgų pareikalauja ne pats iššūkis, bet pasiruošimas jį išmėginti pirmą kartą. Kaip teigia sveikam gyvenimo būdui atstovaujantis A. Michmel, visuomenę stabdo baimės, nežinojimas, o kai įvyksta išėjimas iš komforto zonos ir praktinis eketės išbandymas, nuomonė pasikeičia kardinaliai.
Kauniečiai, nebijantys nerti į ledinį vandenį, pradėti rytą žvaliai ar patenkinti smalsumo jausmą, kiekvieną šiokiadienį prie Lampėdžio ežero pirties susitinka 8.50 val., o savaitgaliais – 11 val.
