Kauno centriniame pašte testuojant vandentiekio vamzdžius sušlapo sienos, tačiau „Lietuvos pašto“ atstovai ramina, kad rimta avarija neįvyko.
Kaip BNS informavo pašto atstovė žiniasklaidai Aušra Kurtkutė, sienos sudrėko ieškant paslėptų defektų sename pastato vamzdyne. Jis testuojamas po anksčiau sausį įvykusios vandentiekio avarijos kultūros paveldo vertybe pripažintame pastate.
„Po praėjusią savaitę įvykusios vandentiekio avarijos vietoje jau kuris laikas dirba Kauno avarinės tarnybos specialistai, kurie testuoja visą vandentiekio sistemą, kad panašių avarijų ateityje būtų galima išvengti. Kadangi pastatas senas, vamzdynas išvedžiotas sienose, visi jo defektai yra užslėpti, o juos galima pamatyti tik paleidus termofikacinį vandenį“, – BNS atsiųstame komentare teigia A. Kurtkutė.
Pasak jos, tai antradienio vakarą ir buvo padaryta ir per sutrūkinėjusius vamzdžius sienose prasisunkė vanduo.
„Avarinės tarnybos darbuotojai iškart vandenį sustabdė ir likvidavo gedimą. Norime nuraminti, kad šiuo metu Kauno centriniame pašte vanduo nebėga, tiesiog vakar sušlapusios sienos dar nespėjo išdžiūti“, – pabrėžė ji.
Kadangi vamzdžiai trūko tuščiose pagalbinėse patalpose, inventorius, baldai ir gyventojų korespondencija bei siuntos nenukentėjo.
Vandentiekio avarija Kauno centriniame pašte įvyko sausio 14 dieną. Tuomet trūkus vamzdžiui vanduo užliejo dalį patalpų, kuriose buvo pastatyti tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, kurie turėjo tapti parodos eksponatais.
Incidento vietą apžiūrėję paveldosaugininkai konstatavo, kad kultūros vertybe pripažintam pastatui vanduo didelės žalos nepadarė.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Šiuo metu pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, jog jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Kaune buvo kilusių iniciatyvų siekti pašto rūmus perimti savivaldybei. Tačiau jos vadovai teigia, kad jo tvarkymas reikalautų didelių investicijų, o reprezentaciniais pastatais turėtų rūpintis jų savininkai.
Po ankstesniojo incidento Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldus Lietuvos paštas, BNS informavo, kad kol kas nėra priimta sprendimų, ką daryti su nekilnojamuoju Lietuvos pašto turtu, tarp jo ir Kauno centrinio pašto pastatu.
Strategiją, kaip elgtis su pašto nekilnojamuoju turtu, planuojama parengti per šiuos metus.
