Vilniaus apygardos teismas trečiadienio popietę paskelbė Naujosios Zelandijos porai nepalankų sprendimą – prašymas įvaikinti 9-metę iš Kauno nebuvo patenkintas.
DELFI šaltinių duomenimis, pora iš Naujosios Zelandijos jau išvyko į gimtinę, mergaitė liko Lietuvoje, jos įvaikinimo ar globos klausimas bus sprendžiamas toliau.
Prašymą globoti 9-metę yra pateikęs ir jos vyresnis brolis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, dėl įvaikinimo kreipėsi ir viena pora iš Lietuvos. Vaiko teisių tarnybos duomenimis, šeima su mergaite nėra turėjusi ryšio, tačiau jos brolis teigė, kad minėta šeima jam žinoma.
Sprendimas dėl mergaitės įvaikinimo trečiadienio popietę nuskambėjo už uždarų durų. Į teismo salę posėdžio dalyviai atvyko taip pat slapta, žurnalistams nepasirodė.
Skandalas dėl devynmetės iš Kauno įvaikinimo kilo po to, kai laikinosios auklėtojos, galėjusios su mergaite leisti laisvalaikį, kaimynė apie įvaikinimą pranešė žiniasklaidai.
Vėliau atsirado du mergaitės broliai, vienas iš jų pareiškė norą globoti seserį, nors iš pradžių tikino, kad nei jis, nei kitas jo brolis tam neturi sąlygų.
Prieš paskutinį tarptautinio įvaikinimo posėdį brolis tikino, kad neprieštaraus sesers norams ir neskųs teismo sprendimo, nors sprendimo paviešinimo išvakarėse LNK televizijai kalbėjo priešingai – tikino, kad skųs, jei sprendimas bus jam nepalankus.
Prašymą globoti seserį pateikęs brolis gyvena Anglijoje, kartu su drauge augina vienerių metų vaiką.
Vienerių vaiką augina ir kitas brolis, gyvenantis Norvegijoje. Dar vienas brolis gyvena Londone, kiti du broliai Lietuvoje – atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.
Devynmetė turi dvi seseris – viena jų kartu auga globos namuose, kita įvaikinta Lietuvoje.
Prašymą globoti seserį pateikęs brolis bendravo su Naujosios Zelandijos piliečiais, tačiau teigia, kad nedaug.
Siekia įvaikinti šeima iš Naujosios Zelandijos
Į Naująją Zelandiją įvaikinamos mergaitės istorija į viešumą iškilo gruodžio pabaigoje. Po savaitės prabilo du jos broliai. Abu teigė, kad neprieštarauja tarptautiniam sesers įvaikinimui, tačiau pridūrė nenorintys, kad sesuo būtų išvežta taip toli, į Naująją Zelandiją.
Buvo pasklidusi informacija, kad galimiems įtėviams – po šešiasdešimt metų, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta. Jiems nėra nė po penkiasdešimt.
Naujojoje Zelandijoje gyvenanti pora prieš trejus metus įsivaikino dar du vaikus – berniukus. Dabar broliams devyneri ir trylika. Berniukai, anot poros iš Naujosios Zelandijos, greitai prisitaikė prie aplinkos ir naujos kalbos.
Galimi įtėviai nuo sausio ketvirtosios laiką Vilniuje leidžia ne tik su savo sūnumis, bet ir su devynmete.
Prieš įsivaikindami lietuvius apie Lietuvą nė nebuvo girdėję
Nors Naująją Zelandiją ir Lietuvą skiria daugiau kaip 17 tūkst. kilometrų, prieš septynerius metus įtėviais tapti nusprendusi pora atstumo neišsigando. Neišsigando jie ir nežinomos šalies – iki netikėto susidūrimo su įvaikinimu iš mūsų šalies, apie Lietuvą pora nė nebuvo girdėjusi.
Tad kodėl jie nusprendė įsivaikinti ne Naujosios Zelandijos, o Lietuvos piliečius? „Įvaikinimo procesas Naujojoje Zelandijoje yra labai sunkus ir sudėtingas. Ten visiškai kitokia sistema. O ir biologiniai tėvai ne tik dalyvauja procese, bet ir vėliau nuolat lankosi namuose ir panašiai. Įvaikinimo procesas visiškai kitoks, – pasakojo Nigelas. – Dėl sudėtingo proceso ir nusprendėme pasidomėti tarptautiniu įvaikinimu.“
Ieškodami tarptautinių galimybių įsivaikinti vaikus, Naujosios Zelandijos piliečiai atrado tinklapį, kuriame siūloma įsivaikinti iš Filipinų, Indijos, Tailando ir Lietuvos. Jie tikino, kad susipažinę su šalimis ilgai nesvarstė ir nusprendė kreiptis į Lietuvą.
„Pasirinkome Lietuvą, nes ji panaši į Naująją Zelandiją. Yra labai daug atvirų erdvių, miškų, ežerų. Nors mes turbūt turime aukštesnius kalnus“, – nusijuokė Nigelas.Prieš trejus metus pora iš Naujosios Zelandijos įsivaikino du berniukus, jie kartu su įtėviais pastaruoju metu lankosi ir Lietuvoje, kol vyksta įvaikinimo procesas.
Biologinių vaikų negalėjo turėti
Biologinių vaikų pora nesusilaukė, nors santuokoje gyvena jau 23-ejus metus. Turėti savo vaikų jie tiesiog negalėjo, todėl seniai svarstė apie galimybę įsivaikinti.
Iš pradžių du berniukus į šeimą priėmusi pora nusprendė, kad jų šeimai iki pilnatvės trūksta ir dukros. „Norėjome pasidalinti meile, norime duoti“, – apie priežastį, kodėl nusprendė įsivaikinti dar vieną vaiką, kalbėjo pora.
Beje, pirmą kartą mergaitės atvaizdą jie pamatė mažoje, dokumentinio formato nuotraukoje. Iš tokios nuotraukos ir aprašymo jie turėjo apsispręsti ir pasakyti „Būsime jos naujais tėvais“ arba „Nebūsime“. Jie pasakė „Taip“.
Nuo rugpjūčio laiškais su mergaite bendravę galimi jos įtėviai teigia, kad nė karto iš jos negirdėjo nenoro važiuoti kartu, nors apie brolius ir seseris ji papasakojo. „Viską žinome, viską apie jos šeimą. Apie savo brolius ir seseris ji rašė ir laiškuose, pasakojo vaizdo įrašuose. Jos ir laiškus rašė kartu su seserimi. Ji ir jos seserys sakė, kad joms patinkame ir tikrai nepriekaištauja, kad taptume jos įtėviais“, – tikino pora.
Dukrą prarado, nes „užgėrė“
Kilus skandalui su DELFI bendravęs, o vėliau sesers globos siekęs, brolis pasakojo, kad visi vaikai daugiau ar mažiau augo globos namuose. Paskutinė į juos prieš penkerius metus pateko mažiausia devynmetė sesuo.
Brolis įvardijo, kad pirmiausia iš šeimos buvo paimti trys vaikai. Tuo metu motina su jauniausia dukra gyveno Anglijoje. Kai grįžo į Lietuvą, į globos namus pateko ir jauniausia dukra. „Mama visada buvo rizikos grupėje, nuo 1992 metų. Tiesiog to užteko, kad kaimynai pasiskųstų. Pirmiausia paėmė tris vaikus, tada mama grįžo, jai reikėjo kreiptis į vaikų teises, bet ji „užgėrė“, nesikreipė, todėl atvažiavo ir paėmė (jauniausią seserį – DELFI)“, – pasakojo devynmetės brolis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
