Naujieji metai Lietuvos žiniasklaidai prasidėjo neramiai: Seime registruoti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie sukėlė rimtų abejonių žiniasklaidos atstovams. Specialistų vertinimu, pagrįstai baiminamasi, kad įtvirtinus naująsias nuostatas, atsirastų galimybė riboti objektyvią kritiką bei nušviesti negeroves. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) penktadienį išplatintame pareiškime siūloma neteikti Seimui registruoto projekto, o pateikti jį Vyriausybei bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai detaliam įvertinimui bei teisės aktų projektų parengimui.
„Profesionaliai žiniasklaidai ir žurnalistikai ypatingai didelę grėsmę kelia projekte numatytas draudimas skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“. Pažymėtina, jog esant tokiai formuluotei iš esmės bet kokia (net ir pagrįsta bei teisinga ir tiksli) kritika, išsakyta Lietuvos valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija, skatinanti nepasitikėjimą“, – rašoma LŽS išplatintame pareiškime, kurį pasirašo jos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Pasak jo, „tokiu būdu galimai nepagrįstai būtų ribojama objektyvios kritikos galimybė, o tai kelia rimtą klausimą dėl projekto nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms“.
„Panašių klausimų kyla ir dėl nuostatų, draudžiančių tam tikru kampu ar požiūriu dėstyti šalies istorijos įvykius ir juos interpretuoti. Dar daugiau klausimų kelia nuostatos dėl „tautinės tapatybės“ silpninimo. Nėra aišku apie kokią Lietuvoje ar už jos ribų gyvenančią tautą ir kokią tapatybę kalbama ir kokie informacijos požymiai charakterizuotų ją kaip silpninančią tapatybę“, – rašoma pareiškime.
Susipažinusi su įstatymo projektu, jo aiškinamuoju raštu ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia dėmesį, kad Projekto keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje numatyti papildomi draudimai skleisti tam tikro tipo informaciją reikalauja detalesnės ir gilesnės teisinės analizės, nes daugelis naujų draudžiamos informacijos nurodytų sąvokų nėra numatytos jokiuose kituose teisės aktuose, taip pat Visuomenės informavimo įstatyme.
„Todėl jų praktinis taikymas sukeltų didelių sunkumų vertinant ir skubiai taikant informacijos skleidimo ribojimo procedūrą. Pvz., šiuo metu nėra tiksliai apibrėžta, kas yra „istorinė atmintis“, „nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“, „tautinė ir kultūrinė takoskyra“, „tautinė tapatybė“, „pilietiškumas“, – abejonėmis dėl įstatymo pakeitimuose planuojamų įvesti terminų dalinasi LŽS.
„Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymo pakeitimo projekte taip pat nėra išspręsti ir praktinio taikymo klausimai. Mat Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklą reglamentuojančios teisės normos nei dabar galiojančiame įstatyme ar LRTK reglamente, nei šiame projekte nenumato aiškių procedūrų ir kompetencijos spręsti skubos tvarka turinio sklaidos apribojimą. Jei tai spręstų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai kolegialiai, tuomet būtina numatyti aiškias procedūras. Jei tai taikytų tik LRTK pirmininkas vienasmeniškai, tuomet kyla papildomų klausimų dėl tokių įgaliojimų suteikimo“, – pabrėžia D. Radzevičius.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą ir kitus teisės aktus už audiovizualinę politiką Lietuvoje ir ES teisės normų šioje srityje perkėlimą yra atsakinga ir įgaliota institucija Vyriausybėje – tai Kultūros ministerija.
„Todėl manome, kad atsižvelgiant į tai ir anksčiau išdėstytas pastabas tikslinga būtų neteikti Seimui registruoto projekto, o pateikti jį Vyriausybei bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai detaliam įvertinimui bei būtinų visų teisės aktų pakeitimų projektų parengimui. Kadangi Audiovizualinių paslaugų direktyvos perkėlimui numatytas pakankamas laikas, todėl tinkamas pasirengimas Direktyvos taikymui padėtų išvengti galimų klaidų ir grėsmių spaudos ir žodžio laisvės srityje“, – alternatyvą skubotiems įstatymo pakeitimams siūlo LŽS.
Pareiškimas penktadienį adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, taip pat įstatymo pakeitimus parengusiems LR Seimo nariams ir visoms Seimo narių frakcijoms.
