Finansinių technologijų įmonei „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Jo manymu, šiame banke pasiėmusiems paskolas ar padėjusiems indėlį klientams galėtų kilti didelių rizikų.
„Klausiau, kad pateiktų jų turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Iš žiniasklaidos susidarė įspūdis, kad tai yra gana agresyvus būdas steigti ir plėtoti banką. Ar tai pasitvirtins, ar ne – su Lietuvos banku taip pat kalbėsime apie tai.
Kitas dalykas buvo vieša informacija apie akcininkus šio banko (nežinau, kokio lygio akcininkus), bet buvo Jurijus Milneris (su Kremliumi siejamas rusų milijardierius – DELFI) paminėtas. Ar ta informacija pasitvirtins, ar ne – irgi noriu sužinoti“, – DELFI pasakojo S. Jakeliūnas.
Gali būti didelių problemų
S. Jakeliūnas sakė, kad į FNTT kreipėsi gruodžio 21 dieną. Tai, kad yra gavę Seimo nario paklausimą, patvirtino tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.
„Europos centrinis bankas, Lietuvos centrinis bankas turi savo kriterijus ir parametrus. Man kyla kiti klausimai. Juolab, kad krizės tyrimo kontekste bankai yra labai sudėtingos ir rizikingos institucijos savaime, net jei tvarkingai valdomos, o čia jauni ir inovatyvūs žmonės.
Jei tai yra technologijos – tai labai gerai, bet kai kalba pradeda eiti apie paskolas, indėlius ir su tokiomis nuostatomis, tada galima pridaryti problemų tiek sau, tiek (ypač) kitiems, o šiuo atveju valstybei“, – savo kreipimosi motyvus aiškino S. Jakeliūnas.
S. Jakeliūnas paminėjo ir gruodžio 22 dieną publikuotą „The Guardian“ autoriaus Patricko Collinsono komentarą, kuriame svarstoma, ar Lietuvoje gali pasikartoti Islandijos bankų krizės scenarijus. Tuomet apie 300 tūkst. „Icesave“ banko klientų prarado 4 mlrd. svarų vertės indėlių, sužlugus bendrovei „Landsbanki“.
„Tame straipsnyje minimas Islandijos variantas, kai prieš 10 metų susprogo. Praėjo laiko, yra ciklai, inovacijos keičiasi, technologijos kinta, o kai yra technologijų ir finansų sinergija, tos rizikos, mano supratimu, gali tik padidėti. Todėl ir yra susirūpinimas, ar tai nėra pakankamai rizikingas būdas pritraukti į šalį investicijas. Su tuo viskas tvarkoje, jei tai technologijos. Jei tai finansai, tai čia labai atsargiai reikia žiūrėti“, – sakė S. Jakeliūnas.
Pašnekovas teigė, kad Lietuvos Indėlių draudimo fondas yra beveik tuščias. „Mūsų indėlių draudimų situacija yra tokia, kad po kelių bankų ir bene dešimties kredito unijų uždarymo indėlių draudimo fondas yra praktiškai beveik (nesakau, kad visai) tuščias. Draudimo įmokos yra pakankamai mažos, matyt, siekiant išlaikyti tą konkurencinį pranašumą, aplinką.
Jei kažkas atsitiktų su šiuo ar kitu banku, turėtume didelių problemų. Apskritai viešajame finansų sektoriuje, nes biudžetas patirtų nuostolius, reikėtų daryti injekcijas į indėlių draudimo fondą ir taip padengti įsipareigojimus indėlininkams“, – sakė S. Jakeliūnas.
Kaip nurodoma valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ internetinėje svetainėje skelbiamoje finansinės būklės ataskaitoje, 2018 metų rugsėjo 30 dieną indėlių draudimo fondas iš viso turėjo 211,3 mln. eurų turto.
Reikia užbėgti į priekį
S. Jakeliūnas sakė, kad nepaisant to, jog dabar kuriama europinė indėlių draudimo sistema, negalima perkelti rizikos ir jai. „Manau, kad atsakingai reikia žiūrėti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu-europiniu mastu. Jei kyla rizika, yra klausimų, tada turime diskutuoti ir išsiaiškinti“, – sakė jis.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas anksčiau sakė, kad „Revolut“ veikla šiuo metu nekelia jokių rizikų. „Rizikos yra valdomos, mes jas suprantame. Licencijų dalijimas yra neteisingas žodis, nes jos yra atrenkamos, filtruojamos, įtraukiamos kitos institucijos, renkama medžiaga iš Lietuvos jėgos struktūrų, turime fizinius susitikimus su priežiūros institucijomis iš kitų šalių“, – jį cituoja naujienų agentūra ELTA.
S. Jakeliūnas svarstė, kad kol „Revolut“ bankas realiai dar neveikia, tol M. Jurgilas yra teisus. „Tai suprantama, kad apie kažkokias realias rizikas, kurios gali materializuotis jau dabar, kalba neina. Tačiau finansuose reikia žiūrėti ir į priekį. Visada reikia užbėgti į priekį rizikoms, o ne žiūrėti kaip jos materializuojasi“, – sakė jis.
S. Jakeliūnas dar pastebėjo, kad kaip tik šiuo metu Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuri leistų tapatybę nustatyti (o kartu atsidaryti sąskaitą banke) naudojant tik vairuotojo pažymėjimą.
„Matyt, dėl šio banko licencijavimo buvo inicijuotas įstatymo projektas, kad būtų galima ir su vairuotojo pažymėjimu atsidaryti sąskaitas, tai palengvintų galimybes klientų bazės plėtrai. Jei tie mastai ir ambicijos, kurie deklaruojami, apie kuriuos kalba vienas banko vadovų, materializuotųsi, tai manau kiltų pakankamai didelė rizika pačiai valstybei“, – svarstė Seimo BFK pirmininkas.
„Revolut“ atstovai anksčiau teigė, kad mokės didesnes nei tradiciniai bankai palūkanas už priimtus indėlius. Jie taip pat žadėjo Lietuvoje gautą licenciją naudoti plėtrai visoje Europos Sąjungoje.
„Revolut“ įkurtas 2015 metų liepą Jungtinėje Karalystėje. Įmonė siūlo nemokamus tarptautinius pinigų pervedimus, nemokamus atsiskaitymus visame pasaulyje taikant tik tarpbankinį mokestį. „Revolut“ sąskaitoje taip pat galima pirkti ir keisti kriptovaliutas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
