Šaltuoju metų laiku ateinančios šventės yra viena geriausių progų ištarti pačius šilčiausius žodžius ir dovanoti tai, kas nenuperkama. Pernelyg dažnai šiai progai iššūkį meta įkainojami pasiruošimo vargai ir įprastų veiksmų grandinės, tačiau spektaklis, kurį kauniečiai išvys antrąją Kalėdų dieną - ne apie stingulį, o apie veržlumą šviesos link. „Plastikinio identiteto“ veikėjai atgaivins nejudrią masę ir pakvies eiti savęs atradimo keliu.
Gruodžio 26 d., iki soties prisikirtus baltos mišrainės ir užgėrus ją nepadoriu kiekiu karšto vyno, pats laikas papenėti ir savo sielą. Puiki vakarienė tam nematerialiajam žmogaus pradui - gatvės šokis, „Gamers“ studijos narių apvilktas teatro drabužiu spektaklyje „Plastikinis identitetas“.
Apie nelengvas identiteto paieškas ir tai, ką išvys publika, „Kas vyksta Kaune“ papasakojo spektaklio režisierius Vykintas Šukys ir projekte dalyvaujantis vienas „Gamers“ vadovų Rokas Liupševičius. Spektaklis trečiadienį dukart bus parodytas nemokamai - tai, be abejo, lemia didesnį kūrinio pasiekiamumą ir, kaip ir jo turinys, netiesiogiai oponuoja vartojimo kultūros apraiškoms.
Tik ta opozicija savaip keista - juk nemokamai suteikto vertę turinčio dalyko patrauklumą iš dalies ir kelia materialistinė pirkti-parduoti santvarka, kurioje per amžius gyvename. Kita vertus, esame įpratę už profesionalųjį meną sumokėti - įkainojimas tampa vertės ekvivalentu ir kokybės garantu, o visa kita nurašoma diletantizmui. Šiukštu neapsigaukite! „Plastikinis identitetas“ - iki smulkiausių detalių išdiskutuota ir ilgose repeticijose išprakaituota kalėdinė dovana.
- „Plastikinis identitetas“ - pirmas „Gamers“ studijos narių mėginimas gatvės šokį patalpinti į palyginti stambią spektaklio formą. Kaip į projektą žvelgia patys šokėjai? Kaip manote, jis labiau reikalingas žiūrovui, kaip gaivi meninė injekcija, ar atlikėjui, kaip neįprastas jo įgūdžių įprasminimas?
- Pradžioje šis spektaklis padvelkia seno teatro naftalino kvapu -
noise muzika, iš pažiūros ganėtinai įprastos aprangos šokio spektakliui...
Tačiau staiga žiūrovas supranta, kad tai yra visai kas kita - garso takelyje integruota įvairiausių gatvės šokių stilių muzikos prieskonių (house, breakbeat, hip hop), ant šokėjų šviečia gyvai juos sekančios projekcijos, choreografijoje beveik nėra šiais laikais teatre dominuojančių šiuolaikinio šokio judesių. Naujovių spektaklyje patiria visi - tiek žiūrovas, tiek pats šokėjas.
- Kada gimė idėja statyti gatvės šokio spektaklį? Kokius virsmus ji perėjo, kol įgavo savo galutinį kūną, ir kiek truko tos reinkarnacijos?
Rokas: - Idėja statyti spektaklį kilo prieš keletą metų, tačiau realizacijos procesas prasidėjo tik prieš pusmetį, gavus pastatymui skirtą finansavimą. Nuo tos akimirkos pradėjome kurti choreografiją, muziką, programuoti projekcijas. Spektaklyje išliko daugelis pirminių choreografinių idėjų, tik su laiku jos buvo labiau išplėtotos.
Bekurdami daug ginčijomės dėl muzikos stiliaus ir tempo, kadangi gatvės šokiuose esame įpratę prie greitos ir sprogstančios energijos, tačiau šiame spektaklyje to nebus tiek daug. Svarstėme atsisakyti šviečiančių ant šokėjų projekcijų, nes tai tapo didžiuliu techniniu iššūkiu. Taip pat norėjome keisti kostiumus – su jais šokėjai tampa beveik akli, sunkiau kvėpuoja. Tačiau galų gale pasiryžome įgyvendinti idėją tokią, kokia ji buvo nuo pat pradžių.
- Gatvės šokyje svarbūs laisvos improvizacijos ir performatyvumo elementai. Kaip šis žanras „jaučiasi“ spektaklio amplua? Kokia dalis pasirodymo surepetuota, ir kokia – kiekvienąkart skirtinga?
Rokas: - Pats šokis yra improvizacijos elementas, užfiksuotas ir išsaugotas tame laiko momente. Kaip ir minėjau, dauguma iš pat pradžių kilusių idėjų išliko, tad mūsų šokį galime vadinti tarsi surepetuotu improvizaciniu šokiu. Kalbant apie tradiciškai suvokiamą šokio improvizacijos dalį - šiame spektaklyje ji užima maždaug 1 procentą viso performanso laiko. Tačiau tokia dalis yra.
- Kiek šokėjų dalyvauja spektaklyje ir koks jo siužetas? Publiką veda kokia nors buitinė istorija, ar veikiau abstrakti pasakojimo linija?
Vykintas: - Šokėjų scenoje yra 10, tačiau 4 iš jų lieka sustingę. Spektaklis pasakoja apie individo savęs ieškojimo kelionės patyrimus, formoje įprasmina jo atsiskleidusias savybes, patirtas naujoves, netgi sutapatina žiūrovą su šiuo veikėju. Pats žmogus yra kaip baltas popieriaus lapas, ant kurio gyvenimas nupiešia jo identitetą, kuris auga ir keičia formą. Stumiamas pirmyn šių motyvų, spektaklis vis dėlto išlieka pakankamai abstraktus, žiūrovui leidžiantis pamatyti tai, ko jis pats ieško. Arba tiesiog pasigrožėti šokiu.
- Kokiais gatvės šokio stiliais konstruojamas „Plastikinio identiteto“ judesys? Ar toli iš savo komforto zonos kiekvienam tenka žengti, gal įtraukiami ir visai ne gatvės elementai?
Rokas: - Kiekvienas mūsų šokio kolektyvo narys yra tam tikro gatvės šokio stiliaus profesionalas. Spektaklyje gatvės šokio stilistikos judesiai bus pateikti kitaip, išradingai įvilkti į teatro pavidalą ir panaudoti nestandartiškomis aplinkybėmis Galbūt kažkur gali kilti ir modernaus šokio asociacijų, tačiau labiausiai dominuos popping, b-boying, hip hop, waacking, house stilistikų judesiai. Bet kuriam gatvės šokėjui žingsnis į ilgesnį nei 10 min šokio performansą yra savotiškas žingsnis iš komforto zonos.
- Kokie pagrindiniai rekvizitai naudojami spektaklyje ir kaip jie padeda perduoti kūrinio pranešimą?
Vykintas: - Spektaklyje naudojami keturi plastikiniai manekenai, atspindintys sustingusį žmogų, kuris nebegali priimti naujovių ar tam tikrų asmeninių savybių, tad nebetobulėja dvasine prasme. Ta vieta, kurioje jie dvasiškai sustingo, ir yra jų vidinės būsenos forma. Spektaklio pradžioje šokėjai yra su jais sutapatinami. Tačiau laisvėjantys judesiai simbolizuoja individus, kurie ieško...
- Plastikas – lengvai formuojama bei plačiai pritaikoma medžiaga, neabejotinai, viena vartojimo kultūros atraminių kolonų. Kaip manote, ar ši kultūra bendrai paėmus ir niveliuoja visuomenę? Kaip vienodų daiktų kasdienybėje žmogui išlaikyti autentišką veidą? Rokas: - Plastiką pasirinkome kaip medžiagą, kuri gali keisti pavidalą, prisitaikyti, o galiausiai sustingti ir įgyti tam tikrą gražią formą. Vartojimo
kultūra, turbūt, labiau yra pasekmė negu priežastis, išplaukianti iš tam tikrų bendrų visuomenėje nusistovėjusių normų, kurios vienaip ar kitaip stabdo jos narius nuo dvasinio tobulėjimo, naujų patirčių ir asmeninės laimės.
Šios normos tokios stiprios, kad žmogus verčiau jau save paskandins trumpalaikiuose malonumuose ir vartojime negu jas perlauš. Autentiškumas toks dalykas - jis visada yra. Tiesiog nereikia jo slėpti, nesvarbu ar jis bus priimtas, ar atmestas.
- Spektaklio režisierius – pats V. Šukys, kompozitorius – Ramūnas Bartulis. Ar tai pirmi jų mėginimai dirbti su tokio formato projektu? Kaip „Gamers“ pradėjo bendradarbiauti su R. Bartuliu ir kokia muzika skambės „Plastikiniame identitete“?
Rokas: - Visi kartu turime jau daug patirties dirbant bendruose projektuose - televizijoje, šokių pasirodymuose. Kartu prieš trejus metus įkūrėme „Gamers“ studiją ir nuo pat pirmos dienos tiek kuriame, tiek administruojame ir vystome ją kartu. Žinoma, po studijos vardu slepiasi ir daugiau žmonių. Kokia muzika? Tai tiesiog bus R. Bartulio sukurta muzika.
- Sprendimas spektaklį rodyti verslo centre – pašaipus reveransas vartojimą remiančiam kapitalizmui, ar pragamtinių priežasčių nulemtas pasirinkimas? Kodėl ne teatro, kokia kita specifinė meno, parodų erdvė?
Vykintas: - Verslo centras pasirinktas kaip biznio, greitos visuomenės, bėgančio gyvenimo būdo simbolis, kuomet viskas paremta materialinėmis naudomis, turėjimu, turtu, karjera. Spektaklis tokioje erdvėje yra lengvai provokacinis kvietimas sustabdyti savo bėgantį gyvenimo tempą, nukreipti dėmesį nuo kasdieniškų problemų, pasinerti ir pažinti save bei savo artimus žmones.
- Kiek žmonių galės pamatysi du gruodžio 26 d. nemokamai rodysimus spektaklius ir kodėl žiūrovams taikomas 14 metų amžiaus cenzas? Ar planuojate daugiau „Plastikinio identiteto“ parodymų?
Rokas: - Gruodžio 26 dieną bus vykdomi du šokio teatro seansai, kuriuos bendrai galės pamatyti iki 500 žmonių. Amžiaus cenzas buvo paskelbtas siekiant iškelti žiūrovo sąmoningumą atsivedant mažus vaikus ir suvokiant, kad reikia gerbti kitus žiūrovus. Kadangi esame organizavę daug šokių renginių, turime patirties su mažais vaikais ir jų „sproginėjimu“ aplinkoje.
Tačiau savaime suprantama, kad gatvės šokių varžybose vyrauja kitokios nuotaikos nei šokio spektaklyje, tad tėvelius su vaikais tikrai priimsime ir maloniai jų lauksime. Papildomų pasirodymų organizavimą lems auditorijos susidomėjimas. Bet kokiu atveju, tokio tipo projektų dar tikrai bus.
- Ko palinkėtumėte didžiųjų švenčių plastiko potvynyje skęstantiems ir save prarandantiems žmonėms? Gyva eglutė vietoje dirbtinės? Apkabinimas vietoje naujo telefono?
Rokas: - Patirti, o ne pirkti. Net ir renginio diena pasirinkta ne atsitiktinai - ji turi atsinaujinimo prasmę. Galimybė antrąją Kalėdų dieną nemokamai apsilankyti „Gamers“ šokio spektaklyje yra puiki dovana sau. Lauksime Jūsų!
Pusvalandžio trukmės „Plastikinis identitetas“ bus parodytas gruodžio 26 d., 17 ir 20 val., BLC Verslo lyderių centre (K. Donelaičio g. 62 / V. Putvinskio g. 53, Kaunas). Spektaklis nemokamas, tačiau žiūrovams būtina išankstinė registracija - registruotis galima čia.