Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta sustojusio automobilio durelėmis, Lietuvoje, panašu, kol kas liks greičiau teorinė nei reali. Ir policijos pareigūnai, ir Transporto priemonių draudikų biuras akcentuoja, kad Lietuvoje aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma eismo įvykiu, ir trinktelėjimas durelėmis į šią sąvoką nepatenka.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) išnagrinėjo vieną įvykį, nutikusį Latvijoje, ir išaiškino, kad eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės. Kaip rašė portalas LRT.lt, tai reiškia, kad jeigu stovintį automobilį apgadino kito, stovinčio, automobilio vairuotojas ar keleivis durelėmis, dėl tokio įvykio galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Pabrėžta, kad kalba eina ne apie „Kasko“ draudimu apsidraudusius asmenis, bet ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Draudimo bendrovių atstovai tokį ETT sprendimą vertino teigiamai ir pabrėžė, kad sprendimas turės įtakos situacijų, kai trinktelėjama durelėmis į kitą automobilį, vertinimui, mat iki šiol vieningos praktikos šiuo klausimu nebuvo. Tačiau visi akcentavo, jog nepaisant visko, galutinis žodis priklausys teismams ir draudikai situacijas vertins remdamiesi Lietuvoje galiojančiais nacionaliniais teisės aktais.
Eismo įvykis? Ne visai
Sigitas Kūjalis, Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, paklaustas, ar užteks policijos pareigūnų pajėgų, jei teks važiuoti ir į tokius įvykius, kaip trinktelėjimas durelėmis, akcentavo, kad greičiausiai darbo tik sumažės.
„Pirmiausia reikia pabrėžti, kad administracinė atsakomybė niekaip nesikeičia, mat teisės aktuose nurodoma, kad eismo įvykis yra tuomet, kai transporto priemonė juda. Tačiau jeigu draudikai išties norės atlyginti tokius atvejus, mums darbo greičiausiai tik sumažės, mat padarytą žalą abi šalys galės nurodyti užpildžiusios eismo įvykio deklaraciją ir pateikusios draudimo bendrovei“, – aiškino specialistas, pabrėžęs, kad eismo įvykio deklaracija būtų pildoma norint pranešti apie draudiminį, ne eismo, įvykį.
Jis pastebėjo ir tai, kad dėl ETT išaiškinimo nesikeičia ne tik eismo įvykio sąvoka. Jeigu kitą automobilį durelėmis nubrozdinęs vairuotojas ar keleivis išvažiuos nelaukdamas asmens, kuriam padarė žalą, tai nebus laikoma pasišalinimu iš eismo įvykio vietos.
Žalos atlyginimui reikia kaltininko
Kliūčių ETT praktikos pritaikymui Lietuvoje įžvelgia ir Algimantas Križinauskas, Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro vadovas. Anot jo, šiandien klausimų yra gerokai daugiau nei atsakymų ir aklai vadovautis tuo, kas buvo nustatyta nagrinėjant atvejį Latvijoje, Lietuvoje vargu ar bus galima.
„Žinoma, draudimo bendrovei niekas nedraudžia būti geranoriškai ir atlyginti žalą, jei yra abi pusės – ir nukentėjęs, ir kaltininkas. Tačiau ką tuomet pildyti? Eismo įvykio deklaracija čia netinka, mat minėtas atvejis remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais yra ne eismo įvykis“, – svarstė A. Križinauskas.
Anot jo, iki šiol draudikai tokius nuostolius atlygindavo tiems, kas apsidraudę „Kasko“ draudimu. Jei žala būtų atlyginama ir tiems, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išaugtų darbo krūvis policijos pareigūnams, neabejojo specialistas.
„Gerai, jeigu yra abi įvykio pusės ir jos užpildo deklaraciją. Tačiau tuo atveju, jeigu kaltininko nėra, o nukentėjęs nori, kad žala jam būtų atlyginta, bus kviečiami pareigūnai, kad užfiksuotų įvykį. Tai negi jie dabar ir važinės į tokius smulkius atvejus? Galbūt reikėtų mechanizmo, kaip registruoti tokius įvykius paprasčiau“, – svarstė A. Križinauskas.
Visgi didžiausia problema, anot specialisto, ta, kad dauguma atvejų, kai trinktelėjama durelėmis į kitą automobilį, lieka neišspręsti, mat žinoma tik viena įvykio pusė – nukentėjusioji. Tam, kad žala būtų atlyginta, privaloma rasti kaltininką.
„Ir čia kalba neina apie kaltininko civilinės atsakomybės draudimą, jis gali būti ir neapsidraudęs – žalą atlygins Transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau svarbiausia sąlyga – rasti kaltininką, kad būtų kam tą civilinę atsakomybę „pripaišyti“, – aiškino žinovas.
Jo vertinimu, ETT nuostatas būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, tačiau be nacionalinių teisės aktų pakeitimų, kurie yra aukščiau nei ETT išaiškinimas, tas vargiai įmanoma.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
