Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo socialdemokrato Romaldo Rabačiaus šeimos verslas yra tarp savivaldybės tiekėjų, laiminčių viešųjų pirkimų konkursus.
R. Rabačius yra ir savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.
Mažoji bendrija „Virmalda“ pastaruoju metu laimėjo 0,68 mln. eurų vertės savivaldybės konkursą tvarkyti Kauno tvirtovės VI-ąjį fortą.
R. Rabačius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad yra „Virmaldos“ dalininkas. Joje dirba ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo sutuoktinė.
Savivaldybės administracijos vadovas teigia, jog jo pavaduotojas savo interesus yra deklaravęs ir nuo sprendimų nusišalina, todėl priežasčių atmesti „Virmaldos“ pasiūlymą nebuvo.
Tuo metu nevyriausybininkai sako, kad tokia situacija teisinga atrodo tik formaliai ir ragina Kauno savivaldybę daugiau dėmesio skirti skaidrinant viešuosius pirkimus.
Viešuosiuose pirkimuose figūruoja daugiau kaip dešimtmetį
Registrų centro duomenimis, 1997 metais „Virmalda“ įkurta kaip brolių Virginijaus ir Romaldo Rabačių tikroji ūkinė bendrija, o nuo 2014 metų tapo mažąja bendrija. Virginijus ir Romaldas Rabačiai tebėra jos bendraturčiai.
Centrinės viešųjų pirkimų portalo skelbiamais duomenimis, „Virmalda“ pernai savivaldybės užsakymu už 83,9 tūkst. eurų restauravo paminklą „Pieta“ senosiose Aleksoto kapinėse, 2015 metais už 128 tūkst. eurų atliko „Girstučio“ kultūros ir sporto centro kultūrinės dalies rekonstrukcijos darbus. Šioje įstaigoje „Virmalda“ rekonstrukciją už 191,7 tūkst. litų (55,5 tūkst. eurų) atliko ir 2013 metais.
2011 metais „Virmalda“ Kauno savivaldybės užsakymu už 137,4 tūkst. litų (39,8 tūkst. eurų) rekonstravo Kauno valstybinės filharmonijos žiūrovų salės vėdinimo sistemą. 2007–aisiais „Virmalda“ buvo vienintelė dalyvė 10,6 mln. litų (3 mln. eurų) vertės Kauno filharmonijos pastato rekonstrukcijos konkurse. Dar vieną šio pastato tvarkymo konkursą už 6,3 mln. litų (1,8 mln. eurų) bendrija laimėjo 2005 metais.
Kauno valstybinė filharmonija yra pavaldi Kultūros ministerijai, tačiau, savivaldybės duomenimis, iki 2013 metų šias patalpas Kauno miesto savivaldybė valdė patikėjimo teise.
2006 metais „Virmalda“ laimėjo 3,8 mln. litų (1,1 mln. eurų) vertės Kauno 2–osios klinikinės ligoninės, tuo metu pavaldžios savivaldybei, rekonstruckijos konkursą.
Socialdemokratas R. Rabačius administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas eina nuo 2015 metų, jose jis yra dirbęs ir 2007–2010 metais.
Bendrija dalyvauja ir kitų savivaldybių bei įstaigų skelbiamuose konkursuose. Įstaigos puslapyje nurodyta, kad ji įrengė Šakių miesto aikštę, restauravo Gelgaudiškio dvarą, Panemunės pilį, atliko Lietuvos banko Kauno skyriaus kapitalinį remontą.
Kaip BNS informavo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė Sigita Zumerytė Arlauskienė, tarnyba yra atkreipusi dėmesį į šios mažosios bendrijos veiklą, tačiau ne dėl ryšių su savivaldybe, bet kitų pirkimų, kuriuose „Virmalda“ dažnai dalyvauja jungtinėje veikloje su kitomis įmonėmis.
VPT atliktoje statybos darbų apžvalgoje „Virmalda“ yra patekusi į įmonių, kurios dažniausiai pirkimuose dalyvauja jungtinėje veikloje su kitomis įmonėmis, dvidešimtuką.
Pernai sausį VPT rekomendavo Žagarės regioninio parko direkcijai nutraukti preliminarią sutartį, kur „Virmalda“ drauge su bendrovėmis „Ekstra statyba“, „Plungės lagūna“ ir „Irdaiva“ buvo vienintelės dalyvės 11,2 mln. eurų vertės Žagarės dvaro parko tvarkymo konkurse.
Į klausimus R. Rabačiui atsakė jo vadovas
Kauno savivaldybės administracijos puslapyje nurodoma, kad R. Rabačiui pavaldus yra Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius.
Jis taip pat yra savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.
BNS paskambinus R. Rabačiui, pokalbis nutrūko išgirdus klausimą apie šeimos verslą, vėliau jam prisiskambinti nebepavyko, o į raštu R. Rabačiui pateiktus klausimus atsakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, pavaduotojo ryšiai su statybų verslu užsiimančia įstaiga savivaldybės vadovams buvo žinomi, R. Rabačius apie tai informavo, savo interesus deklaravo ir nuo sprendimų nusišalino.
„Santykiai su „Virmalda“ yra deklaruoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o pats pirkimo procesas vyko R. Rabačiui nusišalinus nuo jo. Taigi, jokios įtakos viešajam pirkimui R . Rabačius negalėjo padaryti“, – komentare BNS nurodė G. Petrauskas.
Pasak jo, R. Rabačius taip pat sako visiškai nedalyvaujantis „Virmaldos“ veikloje.
„Svarbu, kad konkursus laimėtų gerą kainą ir kokybę siūlančios įmonės, kurios darbus atliktų per kuo trumpesnį laiką. Konkursą dėl forto pritaikymo visuomenės poreikiams laimėjusi bendrovė darbus pasiūlė atlikti dvigubai greičiau nei buvo numatyta konkurso sąlygose, taip pat pasiūlė mažiausią kainą. (…) Šioje vietoje neturėjome jokių priežasčių, dėl kurių galėtume atmesti „Virmaldos“ pasiūlymą“, – paklaustas, kaip vertina šią situaciją, teigė G. Petrauskas.
R. Rabačius su kitais savivaldybės darbuotojais teistas vadinamojoje auksinio tualeto byloje, bet pirmosios instancijos teismas jį 2012 metais išteisino.
„Transparency International“: tai ciniškas skaidrumas
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS sakė, kad šioje situacijoje galima įžvelgti formalų taisyklių laikymąsi, tačiau tai savaime nepanaikina korupcijos rizikos.
„Formalus ir apsimestinis taisyklių laikymasis nepanaikina galimybių veikti korumpuotai. Juk taisykles, panorėjus ir gerai pagalvojus, visada gali apeiti. Jokia paslaptis, kad korumpuoti politikai ir valstybės tarnautojai būtent dėl to dažniausiai puikiai išmano įstatymus ir deda itin daug pastangų viską daryti „pagal taisykles“. Vadinčiau tai cinišku skaidrumu“, – teigė jis.
Pasak S. Muravjovo, šioje situacijoje pagrindo nerimauti yra dėl kelių priežasčių. Pirma, organizacijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš septynių Kauno savivaldybės konkursuose dalyvavęs verslininkas mano, kad konkurentai kartais gauna konfidencialios informacijos iš anksto. Trys iš dešimties verslininkų Kaune mano, kad viešuosiuose pirkimuose tikėtini karteliniai susitarimai. Antra, Kauno savivaldybė neturi aiškių ir pamatuojamų rodiklių, kurie leistų pasakyti, kad korupcijos lygis savivaldybėje ir Kauno mieste mažėja.
„Šiuo atveju jaustis ramiai galėtume žinodami, kad Kauno miesto savivaldybė susitvarko su korupcija kasdienėje veikloje ir, kas dar svarbiau, savo viešuosiuose pirkimuose. Deja, šito pasakyti negalime, todėl savaime suprantama, kad pirkimai, kuriuos laimi su savivaldybės vadovais susijusios įmonės, sukelia daug abejonių“, – sakė S. Muravjovas.
„Labai norėčiau, kad Kauno meras, taryba ir administracija skirtų daugiau dėmesio korupcijos prevencijai, nes šiuo metu daugelis Kauno savivaldybės antikorupcinių priemonių atrodo kaip „popierinės“ priemonės“, – pridūrė jis.
