Seimas pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Tai reiškia, kad Seimo anksčiau priimtos pataisos lieka galioti – jos įsigalios nuo 2019 metų sausio.
Šalies vadovės veto pakeitimams dėl atliekų deginimo jėgainių statybų ketvirtadienį Seimas atmetė – 71 Seimo narys iš valdančiosios daugumos balsavo, kad liktų galioti rugsėjį Seimo priimtas įstatymas be jokių pakeitimų, 36 iš opozicijos – prieš, o 6 (trys konservatoriai ir trys valdantieji) parlamentarai susilaikė. Tarp veto palaikiusiųjų buvo „valstietis“ Raimundas Martinėlis ir socialdarbietis Algirdas Butkevičius.
Norint atmesti prezidentės veto reikėjo, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Pataisos numato, kad nuo kitų metų naujos atliekų deginimo jėgainės negalės iškilti arčiau kaip 20 km nuo gyvenamųjų vietovių, o dėl jau statomų dviejų elektrinių ateities sprendimus priims Vyriausybė, atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus.
Premjeras Saulius Skvernelis, kaip ir žadėjo, balsavo prieš veto, nors jo vadovaujama Vyriausybė šių metų vasarį teikdama Seimui išvadą dėl pataisų siūlė joms nepritarti.
„Sprendimai dėl (…) Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginių jau yra priimti, sutartys dėl statybos darbų – pasirašytos, todėl priėmus įstatymą atsiras prieštaravimų dėl teisinio reguliavimo vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl suplanuotų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektų įgyvendinimo“, – rašė Vyriausybė.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys po balsavimo pareiškė, kad Seimas pirmą kartą parodė, jog gerbia maždaug 25 tūkst. gyventojų valią – jie jau dešimt metų kovoja, kad tokios deginimo jėgainės nebūtų statomos.
To paties komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pareiškė, kad svarstymai dėl tokių elektrinių statybų „tam tikrą rezultatą jau davė“: „Vilniaus jėgainės statytojai papildomai investuos į išmetamo oro kokybės gerinimą. Tai turbūt signalas, kad iki šiol buvo padaryta ne viskas“.
Jis sakė, kad jau parengtos pataisos dėl tvarkos, ateityje nustatant naujų atliekų deginimo jėgainių atstumą nuo gyvenviečių. „Dėl atstumo, kuris šiandien kelia abejonių, jau esame parengę įstatymo pataisą ir tikrai kartais yra logikos, kad jis būtų arčiau miesto, atsižvelgiant į aplinkosauginius, geografinius, meteorologinius kriterijus ir pagal tai turėtume nustatyti tas vietas“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas prognozavo, kad dėl šio Seimo sprendimo „augs šildymo, elektros ir atliekų kainos“. Jis žada kreipsis į Konstitucinį Teimą išaiškinimo, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė tikino, kad pataisos, skirtingai negu statomos kogeneracinės jėgainės, neužkirs kelio pažangiems atliekų tvarkymo būdams. Ji piktinosi, kad trims elektrinėms – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – sudaryta galimybė sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų per metus, kai prognozuojamas tokių atliekų kiekis Lietuvoje net optimistiškiausiu atveju siektų 400 tūkst. tonų.
„Atliekų neišvengiamai pritrūkus Lietuvoje, jos būtų importuojamos iš kitų šalių. Ar norime tapti Jungtinės Karalystės, Danijos ir kitų šalių atliekų sąvartynu, rizikuodami vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata?“ – klausė ji.
Aplinkos apsaugos komiteto nario Artūro Skardžiaus įsitikinimu, atliekų deginimo jėgainės turi būti ne pelno siekiančios. Socialdarbietis Algirdas Butkevičius tikino, kad buvo „didžiulis pasipriešinimas“ abiejų gamyklų statybai nuo pat projektų įgyvendinimo pradžios
„Jėgainių statybų stabdymo negaliu paaiškinti niekaip kitaip, tik kaip veiksmus šių projektų konkurentų naudai atstovaujant privataus verslo, o ne valstybės ir vartotojų interesams“, – teigė jis.
Liberalas Simonas Gentvilas priekaištavo „valstiečių“ lyderiams, kad jie, prieš rinkimus išsakę abejones dėl tokių elektrinių ir žadėję jas įvertinti, laukė dvejus metus, kad susikauptų „milžiniški nuostoliai“.
„Jeigu valdantieji tikrai turi abejonių dėl šių projektų, tai reikėjo tikrai daryti pirmą mėnesį ir nenustumti tai į rinkimų foną, ir tuo labiau prezidentę padaryti kraštine (…) Pačios institucijos galėjo pakeisti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kad ji įtrauktų gyventojus, bet tai nepadaryta, išlaukta rinkimų tiesiosios ir pigiai, populistiškai politikuojama žlugdant vilniečių ir kauniečių galimybes susitvarkyti su smirdinčiomis atliekomis ir susimažinti šilumos kainas jau kitais metais“, – teigė jis.
Prezidentė pataisas grąžino Seimui tobulinti, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.
Seimui atmetus Dalios Grybauskaitės veto, lieka galioti anksčiau parlamentarų patvirtinta nuostata, jog tokios jėgainės turi būti statomos ne arčiau 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Įstatyme taip pat numatyta galimybė Vyriausybei spręsti dėl dviejų Vilniuje ir Kaune statomų jėgainių, neatitinkančių naujo reikalavimo, ateities.
Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
