Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi pasipiktinusi kaunietė, teigianti, kad sulaukė labai nemalonaus skambučio, kurio metu jai buvo siūlomos finansų paslaugos bei bandoma diletantiškai sumenkinti jos pasirinktą antros pakopos pensijų kaupimo būdą.
„Paskambinusi konsultantė prisistatė, kad skambina iš įmonės „Finansų architektai“ ir skubėjo pasakyti, kad man paskirta nemokama finansinė konsultacija, greičiausiai toks būdas padeda pirmąją minutę sudominti potencialius klientus“, – pasakojo kaunietė (aut. past. – vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Pabandžiusi paaiškinti, kad jos nedomina telefonu paskambinusios merginos pasiūlymas, pašnekovė teigė sulaukusi klausimo, ar ji kaupia antros pakopos pensiją ir skubaus patikinimo, kad labai nemažai žmonių, kurie patiki savo pensiją kaupti bankams, praranda savo santaupas. „Viena moteris prarado net 8 tūkstančius eurų“, – tikino Lijana prisitačiusi įmonės atstovė.
Paklausta, su kokiu banku pinigus praradusi moteris buvo sudariusi sutartį, mergina kitame laido gale ėmė šiek tiek dvejoti ir sakyti, kad tiksliai pavadinimo nežino ir sakyti, kad lyg „Swedbank“, bet sakė, kad turėtų dar pasitikslinti.
„Pasakiau pašnekovei, kad esu patenkinta, kaip mano pasirinktas bankas rūpinasi investicijomis mano antros pakopos pensijos kaupimui ir pasiteiravau, iš kur ji gavusi mano duomenis“, – pasakojo skaitytoja.
Šis klausimas šiek tiek suglumino aktyvią konsultantę ir pajutusi, kad greičiausiai šiai pašnekovei įsiūlyti finansinių paslaugų nepavyks, ji skubėjo pokalbį užbaigti, taip ir nesugebėjusi paaiškinti, iš kur gavo kaunietės telefono numerį ir vardą.
Tačiau kaunietės būta atkaklios ir ji panūdo iki galo išsiaiškinti, ar bendrovė „Finansų architektai“ turi teisę naudoti jos duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais. Pradžioje moteris pabandė susisiekti šios bendrovės tinklalapyje finansuarchitektai.lt nurodytais kontaktiniais telefonais. Tinklalapyje buvo nurodyti kontaktai Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
Pradžioje ji paskambino prie Kauno nurodytu telefonu, tačiau atsiliepusi moteris teigė, kad niekada nedirbo šioje įmonėje ir su ja neturi nieko bendra. „Bandžiau kelis kartus jiems rašyti, kad išimtų mano telefono numerį, tačiau to nepavyko pasiekti“, – apgailestavo keleto skambučių per savaitę sulaukianti neteisingai nurodyto numerio savininkė.
Šiek tiek daugiau pagalbos moteris sulaukė paskambinusi prie Vilniaus kontaktų nurodytu telefonu, kuriuo atsiliepęs vyriškis teigė, jog nebedirba šioje įmonėje jau pusę metų, bet buvo malonus ir domėjosi, kokių paslaugų interesantei prisireikė. Sužinojęs, kad ji nepatenkinta jos kontaktinės informacijos panaudojimu tiesioginės rinkodaros tikslais, vyras bandė argumentuoti, kad gal klientė bus palikusi savo duomenis prie kokios draudimo sutarties ar pan. „Jis man galiausiai padiktavo įmonės elektroninį paštą, kad galėčiau susisiekti su šios įmonės atstovais, nes interneto svetainėje šios informacijos nebuvo“, – teigė kaunietė.
Parašiusi el. laišką minėtai įmonei, kaunietė kreipėsi ir į žiniasklaidą, siekdama išsiaiškinti, ar toks Kaune registruotos įmonės elgesys neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir nuo gegužės mėnesio Europos sąjungos teritorijoje įsigaliojusiam asmens duomenų apsaugos reglamentui.
Kaunietė gavo ir įmonės „Finansų architektai“ vadovu prisistačiusio asmens komentarą, kuriame teigiama, kad moters „telefono numeris buvo pasirinktas iš viešai prieinamų šaltinių“. Laiške buvo nurodoma, kad tokių duomenų neva įmonė nesaugo ir nekaupia bei pridėtos kelios nuorodos, kur minėtas telefono numeris galėjo būti randamas, naudojantis interneto paieškos sistemomis.
„Daugumai žmonių trūksta finansinio raštingumo, todėl ir skambiname Lietuvos gyventojams norėdami suteikti daugiau informacijos, padėti susivokti kas vyksta aplinkui ir kokios galimybės yra“, – skambučio priežastis argumentavo iš kito elektroninio pašto nepatekintai moteriai atsakęs asmuo ((aut. past. – vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Ir nors vyras apgailestavo, kad jo vadovaujamos įmonės „darbuotoja šiuo atveju ,,pagudravo” ir ieškojo kontaktų interneto pagalba“, ką esą įmonė draudžia daryti, tačiau drauge buvo įsitikinęs, kad „nauji įstatymai daugeliu atvejų nedaro tos pertvarkos, kurios jais siekiama, daugumoje atvejų sukeliama tik sumaištis ir kai kurių žmonių norą piktuoju spręsti smulkmeniškas situacijas“.
„Paskutinis laiško sakinys, neva aš noriu piktuoju spręsti šią situaciją mane ir vėl įžeidė, nes pasidarė akivaizdu, kad šios įmonės vadovas bando padaryti man moralinį spaudimą, neva aš pernelyg sureikšminu jų neteisėtą veiklą“, – piktinosi kaunietė.
Šią gana dažną situaciją, kuomet eiliniams vartotojams skambina įvairių įmonių atstovai ir bando pasiūlyti įvairių paslaugų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojams komentuoja Kaune įsikūrusios advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Tiesioginė rinkodara yra veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Tiesioginė rinkodara gali būti vykdoma paštu arba elektroninės komunikacijos priemonėmis (el. paštu, telefono skambučiu, SMS žinute).
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (ADTAĮ) numatyta, kad asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis ir Elektroninių ryšių įstatymu (ERĮ). Taigi tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimui trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis yra taikomi abu šie įstatymai.
Nuo 2018 m. gegužės 25 d. nebeliko specialaus tiesioginės rinkodaros reguliavimo, kadangi jai taikomi bendri asmens duomenų tvarkymo reikalavimai įvirtinti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR), tačiau kaip jau buvo minėta tiesioginę rinkodarą, vykdomą elektroninių ryšių priemonėmis, reguliuoja ir ERĮ, kurio nuostatos šiuo metu nėra keičiamos. Svarbiausi tiesioginės rinkodaros, siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis, aspektai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas yra šie:
- Bendra taisyklė – išankstinio sutikimo buvimas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Asmens sutikimas turi būti gautas iki asmens duomenų tvarkymo pradžios, o ne tuo pačiu momentu kuomet asmeniui jau yra siūlomos tiesioginės rinkodaros priemonės, t.y. negalima tuo pačiu pranešimu prašyti suteikti sutikimą tvarkyti asmens duomenis ir tuo pačiu pranešimu siųsti reklaminį pranešimą. Sutikimas naudoti asmens duomenis turi būti išreiškiamas iš anksto, pavyzdžiui, išreiškiant sutikimą interneto svetainėje, pildant anketas, per akcijas ar kitus žaidimus, tampant lojalumo programos dalyviu ir t.t.
- Sutikimas turi būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, dėl ko pavyzdžiui iš anksto pažymėti langeliai, kuriais suteikiate sutikimą tvarkyti asmens duomenis ar kontaktinių duomenų skelbimas internete nėra laikytinas tinkamu sutikimu naudoti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsitiktinai sugeneruoti telefono ryšio numeriai taip pat yra laikomi asmens duomenimis.
- Vienintelė išimtis iš bendros taisyklės dėl išankstinio sutikimo taikoma tais atvejais, kai asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis. Tokiu atveju duomenų valdytojas gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
- Svarbu įsidėmėti, kad ne tik aukščiau nurodytu atveju, bet absoliučiai visais atvejais asmenims turi būti sudaryta aiški, nemoka ir lengvai įgyvendinama galimybė ne tik duoti sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu, bet ir nesutikti ar vėliau atšaukti duotą sutikimą tvarkyti asmens duomenis. Kai asmuo prieštarauja jo duomenų tvarkymui tiesioginės rinkodaros tikslais, tokie duomenys toliau nebegali būti tvarkomi.
- Jei tiesioginę rinkodarą siūlanti organizacija nesutinka asmeniui pateikti jo prašomų duomenų, asmuo turi teisę kreiptis į asmens duomenų apsaugos priežiūros instituciją – Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad ši padėtų apginti jo pažeistas teises. Savo ruožtu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali organizacijai, neteisėtai siunčiančiai tiesioginę rinkodarą, taikyti įvairias sankcijas, pavyzdžiui, pareikalauti sustabdyti, nutraukti duomenų tvarkymą, skirti baudą.
