Du statiniai ir du pėsčiųjų tiltai – dar ne visi objektai, netolimoje ateityje išdygsiantys Nemuno saloje. Plotą planuojama sutvarkyti iš esmės – čia turėtų būti įrengtos naujos rekreacinės zonos, takai, apšvietimas ir kiti elementai.
Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ pateiktuose salos sutvarkymo projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad teritorijoje be atskirai projektuojamo mokslo ir inovacijų centro, daugiafunkcinio vandens sporto centro bei tiltų turėtų atsirasti daug smulkesnių rekreacijai ir susisiekimui skirtų objektų.
Prieplaukos, dar vienas baseinas ir apžvalgos takas
Šalia vandens sporto centro ir „Žalgirio arenos“ numatoma įrengti mobilią pontoninę valčių prieplauką, panašią „stotelę“ vandens transportui siūloma pastatyti ir natūralioje įlankėlėje vakariniame salos gale. Ten pan planuojama įrengti šildomą lauko baseiną ir miesto paplūdimį.
Netoliese, salos smaigalyje, projektuojamas į 6 m aukštį kylantis betoninis apžvalgos takas Nemuno slėnio ir miesto panoramomis pasigrožėti, o dauboje prie „Mokslo salos“ – 200 vietų atviras lauko amfiteatras su scena.
Nemuno salos centrinėje dalyje suformuota sporto zona išliks, tačiau bus suprojektuota iš naujo. Čia siūloma įrengti keturias paplūdimio tinklinio ir dvi krepšinio aikšteles, kiek tolėliau – šunų dresūros aptvarą. Kompleksą turėtų papildyti velotrasa ir riedlenčių rampa.
Planuojama išsaugoti šiaurinėje dalyje esančią sporto įrenginių aikštelę, tik šalia jos atsirastų vaikų žaidimų aikštelė. Beje, dar viena vaikams skirta zona išdygtų prie planuojamo įrengti paplūdimio.
Kirs tik stojusius skersai kelio
Pagal projektinius pasiūlymus, senieji Nemuno salos takai bus naikinami, o jų vietoje sėjama žolė. Tuo tarpu atnaujintą parką išraižys visiškai nauji trijų rūšių takai: 4,5 m ir 3,5 m pločio asfaltuoti bei 2 m pločio skaldyto bazalto trinkelių.
Atnaujinamoje teritorijoje siūloma pastatyti apie 160 skirtingo pavidalo betoninių suoliukų, kurie dėl sumontuotų šviesos diodų atliktų ir apšvietimo funkciją. Saloje taip pat turėtų sušvisti 42 3 m aukščio šviestuvai ir 18 didelio galingumo šviestuvai sporto aikštelėms, amfiteatrui ir paplūdimiui iš tamsos išplėšti.
Projektiniuose Nemuno salos sutvarkymo siūlymuose pabrėžiama, kad visi šiuo metu saloje augantys medžiai paliekami išskyrus tuos, kurie trukdys naujų takų įrengimui, taip pat išsaugomas Signatarų ąžuolynas. Netoli „Žalgirio arenos“ numatoma įrengti trikampę gėlynų zoną, o krūmynai sodinami nebus.
Skirtingo masto darbus pradės paeiliui
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, projektų visumą sudaro „Mokslo sala“, Vandens sporto centras, visos infrastruktūros sutvarkymas bei du pėsčiųjų tiltai per Nemuną nuo Aleksoto iki salos ir iš jos – į Karaliaus Mindaugo prospektą.
„Visus šiuos keturis projektus lygiagrečiai pradėti ir vykdyti neįmanoma, nes tai visiškai skirtingų mastų darbai“, – sakė G. Petrauskas. Kitais metais pirmiausia planuojama pradėti nuo infrastruktūros tvarkymo darbų, o netrukus turėtų startuoti ir „Mokslo salos“ statybos.
„Šiek tiek vėliau, pabaigus techninį projektą, bus pradėtas statyti baseinas, tačiau tai bus gerokai paprastesnis projektas negu Nacionalinis mokslo centras, todėl atitinkamai turėtų užtrukti trumpiau. Ir galiausiai imsimės pėsčiųjų tiltų statybos. Pastarųjų techniniai projektai turėtų būti parengti maždaug po metų“, – dėstė savivaldybės administracijos direktorius.
Laukia masinis naujų objektų atidarymas?
Darbų pabaiga, kuomet visi projektai bus galutinai įgyvendinti, anot G. Petrausko, prognozuojama labai panašiu metu, tačiau tikslios datos spėlioti savivaldybė kol kas nesiima.
„Tokio dydžio ir apimties projektuose neretai iškyla nenumatytų trukdžių ir kliuvinių, kuriuos lemia netobula Lietuvoje galiojanti viešųjų pirkimų sistema, suteikianti galimybę piktybiškiems konkursų dalyviams juos vilkinti ar stabdyti“, – aiškią aliuziją į neseniai iš teismų išsivadavusį S. Dariaus ir S. Girėno rekonstrukcijos konkursą pateikė G. Petrauskas.
Jis taip pat informavo, kad Nemuno salos infrastruktūros sutvarkymui lėšos planuojamos iš Europos Sąjungos fondų pagal Integruotų teritorijų infrastruktūrų sutvarkymo programą. „Tikslesnė sąmata paaiškės baigus rengti techninį projektą, o visiškai tiksli suma – užbaigus statybos darbų pirkimo konkursą“, – pridūrė G. Petrauskas.
