Skandalas Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Pranešęs apie 45 proc. nedarbingumo lygį, žinomas aktorius sulaukė teatro vadovo Egidijaus Stanciko pasiūlymo dirbti puse etato arba atsisveikinti su teatru. Įstaigos direktorius teisinasi nesantis vergvaldys ir negalintis aktoriaus versti dirbti teatre, kur pilna dulkių.
Kauno nacionalinio dramos teatro aktorius (vardas ir pavardė DELFI žinomi) pasakoja maždaug prieš du mėnesius teatro administracijai pateikęs neįgalumo pažymą. Joje nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis ir išvardintos sąlygos, kuriomis nerekomenduojama dirbti: šalia cheminių jautrinančių medžiagų, dulkių, kur labai šalta ir karšta, rankomis kelti krovinius, dirbti nuolat sėdimą ar stovimą darbą ir priverstinai lankstyti liemenį.
„Gegužės 15 dieną teatro vadovas G. Stancikas man įteikė pasiūlymą, kuriame, remdamasis neįgalumo pažyma, pasiūlė dirbti puse etato, o jeigu nesutiksiu, tai atleisti iš darbo“, – aiškino aktorius, iš teatro vadovo išgirdęs, kad šis negali rizikuoti darbuotojo sveikata.
Jis neįsivaizduoja, kaip aktorius gali dirbti puse etato – ar tai reiškia vaidinti pusę spektaklio, ar mažiau vaidmenų, ar gauti mažesnį atlyginimą? „Mūsų pensininkai taip dirba. Jie vadina spektakliuose, vaidina visą repeticijų laiką, tačiau gauna perpus mažiau algos. Manau, ir mano atveju tokia logika, toks sprendimas mane šokiruoja“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo nuomone, teatras kaip tik yra vienintelė vieta, kur jis, pagal nustatytas sąlygas, gali dirbti. Aktorius sako liga sergantis 10 metų, tačiau neįgalumo pažymą pasiėmęs tik šįmet. Jo manymu, dėl pažymos niekas neturėtų keistis – jam išskirtinių sąlygų nereikia.
Vyras aiškina prieš gaudamas tokį pasiūlymą su direktoriumi susipykęs – apkaltino jį chamišku elgesiu spektaklio metu. Aktorius sako iškart sulaukęs klausimo, ar nenorintis išeiti iš teatro. Taip pat aktorius teigė nevengiantis kritikuoti vadovo dėl kūrybinės teatro veiklos.
„Tačiau didžiausias absurdas tai, kad teatras aktyviai bendrauja su neįgaliųjų organizacijomis, įsigijo kurtiesiems skirtą titravimo įrangą, rodo spektaklius neregiams ir aktyviai komunikuoja socialinį atsakingumą, dalyvauja neregių ir kurčiųjų integracijoje į visuomenę. Keisčiausia, kad aš, kuriam pasiūlyta dėl neįgalumo išeiti iš teatro, ir pats vaidinu neįgaliesiems skirtuose spektakliuose“, – dėstė pašnekovas.
Įžvelgia cinišką susidorojimą
„Tai yra ciniškas susidorojimas su darbuotoju, kurio negalia niekaip netrukdo atlikti jo tiesioginių pareigų. Net tokiu atveju, kai negalia nėra sunki, kai ji nereikalauja jokių papildomų darbdavio investicijų, neįgalumas tampa diskriminacijos priežastimi“, – situaciją įvertino Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė. Ji ragina įsivaizduoti, su kuo darbo rinkoje susiduria žmogus, turintis sunkesnę negalią.
D. Juodkaitės įsitikinimu, čia susiduriame su mentaliteto problema. Jai ypatingai apmaudu, kad tokį mentalitetą demonstruoja valstybinės kultūros įstaigos vadovas.
„Visi puikiai žinome Seimo narį Justą Džiugelį. Jo darbingumo pažymoje įrašyta „nedarbingas“. Įsivaizduokite, kad šiuo pagrindu Seimas jį atleidžia. Kokio lygio būtų skandalas? Tačiau Seimas jo neatleido, o suteikė jam pagalbą – asmeninį asistentą. Apie pagalbą turėjo galvoti ir teatro vadovas, bet buvo pasirinktas ciniškas kelias. Juolab, kad konkrečiu atveju darbuotojui jokios papildomos pagalbos nereikėjo“, – kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė.
Jos nuomone, ši situacija taip pat parodo sisteminę darbingumo vertinimo problemą Lietuvoje. Pasak D. Juodkaitės, darbingumo pažymoje turi būti akcentuojama, kokios pagalbos ar paslaugų reikia, kad žmogus galėtų dirbti. Tuo metu dabar pažymoje matome tik apribojimus.
D. Juodkaitė pastebi, kad žmonėmis su negalia labai dažnai pasinaudojama siekiant kurti socialiai atsakingos organizacijos įvaizdį. Tačiau tikroji socialinė atsakomybė apima visus organizacijos lygius, ne tik komunikaciją.
„Dabar stebime situaciją, kai viena ranka teatras reklamuojasi kaip pritaikytas neįgaliesiems, kita – blogina darbo sąlygas arba net grasina atleisti savo darbuotoją dėl negalios“, – dėstė Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė.
Direktorius: teatre daug dulkių
Tuo metu Kauno dramos teatro vadovas E. Stancikas ginasi tenorįs padėti aktoriui. „Kaip aktorių ir kaip gerą bičiulį jį pažįstu turbūt 25 metus, tad pats buvau nustebęs, kad jis, nieko nesakęs apie kažkokias savo sveikatos problemas, į personalą atnešė tokią pažymą.
Paprašiau, kad ją įvertintų teisininkai ir čia jų savotiškai siūlymas, kadangi jo darbingumas dabar tik 45 proc., kaip problema nurodomas patalpų dulkėtumas, o teatro užkulisiai visada tokie, taigi suformuluotas pasiūlymas – jeigu negalime garantuoti darbo sąlygų, kurios nekenktų jo sveikatai ir neblogintų jo sveikatos, pasiūlyti būtent taip“, – aiškina E. Stancikas.
Direktorius teigė, kad nei kaip vadovas, nei kaip žmogus nenorintis prisiimti atsakomybės ir nenorintis būti vergvaldžiu, kuris verčia žmogų dirbti pilnu krūviu su medikų konstatuotu 45 proc. darbingumu. „Jei jis apsispręs dirbti pilnu krūviu, čia jo pasirinkimas, tačiau aš, kaip vadovas, nereaguoti ir versti bloginti jo sveikatos negaliu“, – kalbėjo E. Stancikas.
E. Stancikas aiškino, kad šis aktorius labai reikalingas dabartiniame repertuare ir trupėje. Direktorius sakė neseniai inicijavęs komedijos „Aš – Moljeras“ pastatymą, kuriame minėtam aktoriui patikėtas pagrindinis vaidmuo. „Dabar man, investavus tiek pinigų į spektaklį ir jo vaidmenį, jį šalinti būtų visai nelogiškas veiksmas“, – sakė teatro vadovas.
Tačiau kaip tokie pasiūlymai dera su Kauno teatro, kaip socialiai atsakingos organizacijos, įvaizdžiu? „Populistiškai visi kalbėti gali, bet tegul pabando kiekvienas prisiimti atsakomybę, pamatysime, kaip tada. Yra konkreti pažyma, joje parašyti keli faktai – darbingumo procentas, taip pat, jis negali ilgai būti dulkėtose patalpose. Kas nors kartą buvęs teatre žino, kad teatre medžiagų dulkėtumas visada yra“, – dėl to, kad teatre esančios dulkės gali pakenkti aktoriaus sveikatai, baiminasi E. Stancikas. Jo nuomone, šią situaciją turi spręsti teisininkai.
Teisininkė stoja aktoriaus pusėn
Tuo metu nepriklausomi teisininkai tarė savo žodį ir jis nepalankus E. Stancikui. Situaciją išnagrinėjusi advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija „Invoco“ pateikė savas išvadas. Pasak advokatės dr. Dianos Gumbrevičiūtės, situaciją galima vertinti dviem aspektais: darbo teisės ir neįgaliųjų teisių apsaugos.
Remiantis Darbo kodeksu, pakeisti papildomas darbo sutarties sąlygas darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Dėl šios priežasties darbdavys yra įpareigotas darbuotojui pateikti pasiūlymą pakeisti darbo sutarties sąlygą.
Jeigu darbuotojas nesutinka ar per įstatymo nustatytą terminą neatsako darbdaviui, darbdavys pagal Darbo kodeksą gali nutraukti sutartį be darbuotojo kaltės tik atvejais, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.
„Pastebėtina, kad įvertinus žinomas faktines aplinkybes, reikšmingų priežasčių keisti darbo sutarties sąlygą nenustatyta. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad darbdavio sprendimas atleisti darbuotoją būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu“, – sako D. Gumbrevičiūtė.
Tuo metu remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos.
Pasak D. Gumbrevičiūtės, reikšminga tai, kad asmeniui, kuris yra pripažįstamas iš dalies darbingu, gali būti nustatomos rekomendacinio pobūdžio darbo sąlygos, įskaitant darbo trukmę. Rekomendacinis darbo sąlygų pobūdis reiškia, kad jos nėra taikomos privalomai, o paprasčiausiai – abiejų darbo santykio šalių susitarimu.
„Taigi galima daryti teisinį vertinimą, kad net jeigu darbuotojui būtų nustatyta darbo trukmę ribojanti sąlyga, tai nereikštu, kad darbdavys vienašališkai gali keisti darbo sutarties sąlygas be darbuotojo valios“, – teigia D. Gumbrevičiūtė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
