Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi atlikėjai, ginklai, šūviai ir kraujas – taip prieš kelis dešimtmečius atrodė garsiausios Kauno Daktarų gaujos puotos naktiniame klube ir restorane „Vilija“.
[galerija kiek=”16″]
Ši vieta tik visai neseniai buvo sulyginta su žeme. Vilijampolės mikrorajone, Varnių gatvėje, gaujos mėgtas pramogų kompleksas jau seniai dūlėjo neliečiamas. Pastato langai buvo užkalti lentomis, ant durų pakabintos spynos, tačiau nelauktų svečių šios patalpos sulaukdavo – nuniokotas pastato vidus per šį laiką buvo virtęs šiukšlynu.
Aplinkiniams gaujos pasilinksminimų vietą primindavo apgriuvęs pastatas, kuriame po to, kai gauja buvo numalšinta, buvo įkurta ir maisto prekių parduotuvė.
4 tūkst. kv/m ploto pastatų komplekse Daktarų laikais buvo įkurta ir sporto salė, kurioje sportavo gaujos nariai, taip pat ir jų „ofisas“. Netoli klubo įėjimo buvo pastatytas apsaugos bokštelis.
Toje pusėje, kur buvo įkurta „Vilija“, vietinių praminta „Vileika“, veikė saugoma automobilių aikštelė. Tačiau 2018-ųjų pradžioje šios vietos nebeliko. Buldozeriai išvertė apleistus pastatus ir pradėjo naujas statybas.
Netrukus čia duris turėtų atverti modernus prekybos centras ir Daktarų dvasios šioje vietoje nebeliks.
Jau kelis dešimtmečius „Vilijoje“ neskambėjo muzika ir gaujos narių riksmai bei šūviai, tačiau anksčiau ši vieta buvo tapusi ne vien Kauno gaujos narių traukos centru. Tuo metu Vilijampolės gauja užsimojo šią vietą paversti prestižine pasilinksminimo vieta Kaune ir jiems tai pavyko. O kas vykdavo už uždarų durų?
1992 metais privatizuotame didžiuliame plote buvo įrengtas restoranas, o tarnybinėse vietose kas rytą vykdavo gaujos susirinkimai – „sborkės“.
Žurnalistas ir kriminalinių istorijų autorius Dailius Dargis savo knygoje „Tikroji Daktarų istorija“ rašo, kad „Vilijoje“ dažnai lankėsi ir pavogtų automobilių savininkai. Esą gauja vesdavo sąsiuvinį, kuriame buvo registruojami visi pavogti automobiliai, jei savininkas sąraše rasdavo savo automobilį, galėdavo jį išsipirkti.
Daktarų gauja tuo metu atkartodavo Sicilijos mafijos narių manieras: puošėsi spalvingais kostiumais, prabangiais laikrodžiais ir žiedais, važinėdavo prabangiais automobiliais, o susitikę glėbesčiuodavosi, tad nieko keisto, kad jiems reikėjo ir tokios prabangios būstinės, į kurią plauktų nelegalūs pinigai ir virtų linksmybės.
Aidėjo ir sprogimai, ir šūviai
Audringus vakarėlius mėgę Daktarų gaujos nariai Naujųjų metų naktį mėgdavo ne grožėtis fejerverkais, o aukštyn į viršų kelti ginklus ir šaudyti. Tačiau tai nebuvo vieninteliai kartai, kai čia aidėdavo šūviai.
1993 metais į „Viliją“ įsiveržė kaukėti tamsaus gymio vyrai ir pradėjo šaudyti. Samdomi žudikai turėjo tikslą – pašalinti H. Daktarą, tačiau tikslo įgyvendinti nepavyko.
Spalio 7-osios rytą Daktarų gaujos nariai kaip įprastai susirinko į aptarimą, kuriame apžvelgdavo spaudą, ką apie juos rašo, tardavosi darbus. Netikėtai prasivėrus durims galvą į patalpą įkišo nepažįstamas jaunuolis, po šio įvykio H. Daktaras su dar keliais patikėtiniais atsistojo ir išėjo į kitą patalpą – tai išgelbėjo jiems gyvybes.
Patalpoje liko septyni asmenys, tik du liko gyvi. Užpuolikai šaudė iš automatų, išeidami dar įmetė granatą, ji sprogo.
Kruvinasis tų metų spalio įvykis – didžiausia iki tol Kaune įvykdyta žmogžudystė. Buvo nužudyti penki su Daktarų gauja siejami jaunuoliai.
Po šių skerdynių buvo pasklidę įvairių versijų, viena jų – tai buvo pačių Daktarų gaujos narių užsakymas. Esą taip buvo norėta atkreipti dėmesį, o vėliau kaltę suversti kitiems. Tačiau ši versija, sklandžiusi tuometinėje žiniasklaidoje, buvo atmesta.
Tąkart sprogusi granata – ne pirmoji, sudrebinusi „Vilijos“ sienas. Gerokai anksčiau Daktarų gaujos irštvoje nugriaudėjęs sprogimas buvo toks stiprus, kad nuo restorano langų nuskriejo metalinės grotos, o kai kuriuose netolimų namų butuose išdužo langai. Restorano langų šukės sužeidė pro šalį ėjusį vyrą, tačiau jis pagalbos atsisakė ir paspruko iš įvykio vietos.
Sprogmuo tą kartą buvo padėtas restorano tualete, tačiau nė vienas pastato viduje buvęs asmuo nenukentėjo.
Sumušė Dž. Butkutę
„Vilijos“ restorane anuomet koncertavo garsiausi tų laikų atlikėjai: grupės „Dinamika“ ir „Rondo“, Egidijus Sipavičius, Ligitas Kernagis ir daugelis kitų. Praėjusio tūkstantmečio dešimtajame dešimtmetyje ši vieta tiesiog klestėjo.
„Vilijoje“ laidos „Taip ir Ne“ filmavimą buvo surengęs ir Arūnas Valinskas. Gauja linksminosi klausydami ir Džordanos Butkutės dainų, kartą jų naktines linksmybes audrino ir tamsiaodės „Boney M“ merginos.
Tiesa, Dž. Butkutės koncertas baigėsi konfliktu. Naujųjų metų naktį, sutinkant 1995-uosius, Vilijampolėje koncertavusi atlikėja po pasirodymo apsižodžiavo su Henyte gaujos narių vadinamu Henriku Daktaru.
Savo knygoje „Prarastas rojus“ Dž. Butkutė yra pasakojusi, kad po koncerto sulaukė priekaištų iš nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamo H. Daktaro. Ši nusprendė nepatylėti ir rėžė jam atgal. Už atžagarumą Henrikas ją pamokė smūgiu.
Kitą rytą Dž. Butkutė nusprendė parašyti pareiškimą policijai, tačiau netrukus jį atsiėmė. Kaip vėliau pasakojo Džordanos mama, už taikos sutartį atlikėjai buvo sumokėta 5000 dolerių, kuriuos tuo metu šlovės viršūnėje buvusi atlikėja tiesiog iššvaistė ir išdalijo draugams.
Ginklu grasino L. Kernagiui
Prieš kelerius metus laidai „Mafijos kronikos“ apie puotas Daktarų gaujos apsuptyje pasakojo ir ne kartą legendinėje „Vilijoje“ koncertavęs L. Kernagis. Anot jo, vakaro pradžia visuomet būdavo prašmatni ir pompastiška: vyrai ateidavo pasipuošę kostiumais, damos – vakarinėmis suknelėmis. Tačiau šis išoriškas blizgesys netrukus dingdavo.
„Kartą baigėsi programa, mes jau visi rengiamės išeiti iš restorano ir užkulisiuose pasirodė vienas „Daktarų“ kompanijos atstovų ir paprašė manęs: „Ar tu negalėtum dar padainuot?“ Tada jis buvo gerokai įkaušęs. Aš jam tiesiai atsakiau, kad ko gero ne, dėl to, kad su kitais muzikantais buvome pavargę ir nutarėme skirstytis namo. Tai jis taip lyg juokais, lyg ir ne – svarbiausia, kad jis jau buvo gerokai įkaušęs – išsitraukė pistoletą, užsitaisė, įrėmė man į kaktą ir sako: „Nu, aš tavęs labai gražiai prašau“. Aš tada jam sakiau: „Jeigu taip gražiai prašai, aš negaliu atsisakyti“. Dar ir dabar pagalvoju, neduok Dieve, jam būtų nusprūdęs pirštas ir būtų buvusi liūdna baigtis“, – akistatą su „Daktarais“ laidoje „Mafijos kronikos“ prisiminė L. Kernagis.
Tai nebuvo vienintelis kartas, kai L. Kernagiui „Vilijoje“ galėjo grėsti pavojus gyvybei. Spalio įvykių metu, kai buvo išžudyti penki Daktarų gaujos nariai, jis taip pat turėjo būti pastate, tačiau pavėlavo į repeticiją. Kaip jis pats vėliau įvardijo – jį nuo grėsmės gyvybei skyrė vos valanda.
H. Daktaro gyvenimas už grotų
Nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamas H. Daktaras neseniai išsikovojo galimybę likusią bausmės dalį atlikti ne Lukiškėse, o Pravieniškėse. H. Daktaras sakė, kad nori bausmę atlikti pataisos namuose tik dėl to, jog galėtų matytis su savo žmona.
H. Daktaras buvo nuteistas už septynis itin sunkius, su kėsinimusi į žmogaus gyvybę susijusius nusikaltimus bei šešis lengvesnius nusikaltimus. Pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų ir norėdamas išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
