Penktadienį Generalinės prokuratūros surengtoje spaudos konferencijoje teisėsaugos atstovai pristatė teismui perduodamą visuomenę įaudrinusio nužudymo bylą. Dėl Ievos Strazdauskaitės gyvybės atėmimo ir kitų nusikalstamų veikų bus teisiami trys asmenys – dar vienas žmogus veikė kartu, tačiau nužudyme nedalyvavo.
Gali sėsti iki gyvos galvos
„Generalinė prokuratūra kartu su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais baigė ikiteisminį tyrimą rezonansinėje Ievos Strazdauskaitės nužudymo byloje ir perdavė bylos medžiagą teismui. Procese dalyvavo labai didelis skaičius pareigūnų. Šiuo metu teismui perduoti penki asmenys“, – konferencijoje pranešė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius.
Trys asmenys – Leonas Bieliauskas, Mantas Bieliauskas ir Karolis Bieliauskas – veikdami organizuotoje grupuotėje su bendrininku įtariami smurtiniu būdu 2016 m. užvaldę Latvijos piliečio automobilį. 2017-ųjų kovą ta pati trijulė su kitu bendrininku įtariami pagrobę didelės vertės I. Strazdauskaitės transporto priemonę, o pačią merginą nužudę.
„Byla perduota Kauno apygardos teismui – per anksti kalbėti apie bausmes, dar net nepaskirta teisėjų kolegija“, – sakė R. Valentukevičius. Visgi įtariamieji pagal jiems inkriminuojamus Baudžiamojo kodekso straipsnius nieko gero tikėtis negali. Jie bus teisiami už veikimą organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje (25 str.), nužudymą (129 str.), laisvės suvaržymą (146 str.), plėšimą (180 str.) ir neteisėtai įgyto turto realizavimą (189 str.). Vien už žiaurių gyvybės atėmimą gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Mestos didžiulės pajėgos
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis priminė, kad prie nusikaltimo tyrimo dirbo didelė grupė pareigūnų, padėjo kolegos iš Kauno ir kitų apskričių pareigūnai.
„Atliktas tikrai didelis darbas ir per trumpą laiką surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia detaliai rekonstruoti abiejų nusikaltimų aplinkybes, pagrįsti ir įrodyti, kad 2017 m. pavasarį L. Bieliausko vadovaujama trijų žmonių grupė išsirinko didelės vertės automobilį, inscenizavę eismo įvykį jį sustabdė, naudodami smurtą pagrobė vairuotoją ir perdavė mašiną tretiesiems asmenims. Tada I. Strazdauskaię jie vežiojo po įvairias vietas, o bevažinėdami nusprendė nužudyti ir brutaliai atėmę gyvybę paslėpė lavoną“, – kovo 5-osios įvykius atkūrė R. Kiškis.
Anot Kriminalinės policijos biuro vadovo, rekonstruotos ir 2016-ųjų balandį įvykdyto nusikaltimo prieš Latvijos piliečius aplinkybės. Šios veikos metu pritaikius tokį patį avarijos inscenizacijos modelį ir panaudojus smurtą pagrobtas automobilis. Ankstesnį nusikaltimą padėjo išaiškinti ir ir tam tikros nužudymo tyrime nustatytos aplinkybės.
Pradėjo nuo nulio
R. Kiškio teigimu, byla buvo sudėtinga tuo, kad pareigūnai neturėjo jokių pirminių konkrečių versijų, duomenų. Dėl to reikėjo išanalizuoti didelį kiekį video medžiagos, kitos informacijos.
„Pasinaudodamas proga noriu padėkoti visuomenei, kad aktyviai įsitraukė – gavome vaizdo registratorių, įstaigų saugos kamerų duomenų Analizuojant liudytojų ir pareigūnnų parodymus, pakankamai greitai – po trijų dienų – nustatėme galimus įtariamuosius“, – pasakojo R. Kiškis.
Jis pažymėjo, kad I. Strazdauskaitės ir įtariamųjų buvimo vietą nustatinėjo keli šimtai, kurie iki neprarado vilties sėkmingesne tyrimo baigtimi nei ta, kurios sulaukė Lietuva. „Pamenu, iki paskutinio momento tikėjomės, kad ji kažkur buvo gyva“, – kalbėjo R. Kiškis.
Mėgino klaidinti be perstojo
Kriminalinės policijos biuro viršininkas taip pat pridėjo, kad būta visokių spekuliacijų I. Starzdauakaitę turėjus sąsajų su įtariamaisiais.
„Tačiau galiu atsakingai patvirtinti, kad įtariamieji neturėjo jokio ryšio su nekentėjusiaisiais. Asmenys pasirinkdavo prabangius automobilius, nusikaltimo schema paprasta – rinkdavosi tiesiog atsistoję prie kelio. Pagrindinis kriterijus – kad auka būtų lengvai pažeidžiama. O dėl klaidinimo tyrimo metu – normalu, kad iš visuomenės gauta informacija kartais neatitinka realybės. Vis tiek skatiname ją teikti – pareigūnai atsirenka, kas reikšminga“, – dėstė R. Kiškis.
O įtariamieji, jo teigimu, klaidino be perstojo – beveik niekada nebūna taip, kad nusikaltėliai nesistengtų to daryti. „Gynybines versijas pateikinėjo įvairiausiais. Žudikas kaltę iš esmės pripažįsta. Tie, kurie buvo šalia, pripažįsta iš dalies“, – antrino R. Valentukevičius.
„Apie kaltę kalba visi – kurie smūgiai buvo paskutiniai, nustatys teismas. O ketvirtas asmuo, žadėjęs realizuoti pagrobtą automobilį „Audi“ ir penktas, susijęs su latvių „Volkswagen“, nužudymo istorijoje nefigūruoja ir nėra giminystės ryšiais susiję su Bieliauskais.
Tyrimui padėjo ankstesnis teistumas
R. Kiškis spaudos konferencijoje minėjo, kad visi trys pusbroliai yra teisti už papirkimą, kūno sužalojimus, paskutinį kartą – 2013 m. Vienas įtariamųjų anksčiau išteisintas už nužudymą.
„Šios aplinkybės pasitarnavo nustatant įtariamuosius. Iš tam tikrų rastų pėdsakų susiejus DNR galėjome patvirtinti, kad žmonės prisidėję prie nusikaltimo. Po to jie tam tikrą laiką – nepilną parą – buvo stebimi, o tuomet sulaikyti“, – kalbėjo pareigūnas.
Anot jo, tyrimų dėl daugiau panašių nusikaltimų, pasikėsinimų Bieliauskų atžvilgiu vykdoma nėra. Be to, iš Latvijos piliečių pagrobta transporto priemonė vis dar nerasta, taip pat nėra duomenų, kad buvo kėsintasi užsieniečius nužudyti, nors ir grasinta šaunamuoju ginklu.
„I. Strazdauskaitės atveju taip susidėliojo aplinkybės. Yra duomenų, kad trijulė išsigando būti atpažinta, kiti piliečiai galėjo pamatyti nusikalstamos veikos epizodus“, – baisaus sprendimo motyvus svarstė R. Kiškis.
Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Valentukevičius pakartojo, kad mergina buvo nužudyta itin brutaliai – tiesiog uždaužyta kastuvu, dėl to veika ir tiriama kaip žiaurus nužudymas.
„Šis įvykis emociškai paveikė ne tik artimuosius, bet ir pareigūnus. Užjaučiame merginos artimuosius ir visus, kas reagavo į nusikaltimą“ – sakė teisėsaugos atstovai.
