Mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas – taip skamba vienas iš trijų atrinktų iniciatyvos Idėja Lietuvai pasiūlymų, mat šis skaudulys Lietuvą kankina jau ne pirmą dešimtmetį. Nors mažinti biurokratijos aparatą žada kiekviena valdžia, žodžiai iki šiol vis netapo kūnu.
Tačiau visuomenės ir profesionalų balsų kiekis už šią idėją rodo, kad daugeliui jau yra įgrisę valdžios pažadai, todėl Idėjų ir pokyčių konferencijoje finansų ministro Viliaus Šapokos klausta, kodėl to padaryti vis dar nepavyksta ir kada bus imtasi realių veiksmų.
Ministras teigė, kad per kelerius metus sumažinti viešajame sektoriuje dirbančių galima bent trečdaliu, o valstybės paslaugas būtina skaitmenizuoti efektyviau.
Vis dėlto diskusijoje dalyvavusi ekonomistė Rūta Vainienė nebuvo taip optimistiškai nusiteikusi: „30 proc. – radikalu. Aš galvojau, kad jei pasakysite 25 proc., tai paspausiu ranką, o už 30 proc. – galima ir širdį atiduoti (juokėsi).“
10 proc. – toks biurokratų skaičiaus sumažinimas R. Vainienei atrodo realus per artimiausius metus.
Pademonstravo sistemos absurdą
R. Vainienė rėžė tiesiai – mažinti biurokratiją reikia jau seniai, nes ji žudo mūsų valstybę. „Ji sukiršina valstybę su žmogumi. Galiu papasakoti neseną savo atvejį, kad klausytojai žinotų, kokia kvaila gali būti biurokratija. „Sodra“ reikalauja įgaliojimo įmonei, turinčiai buhalterį, kad jis galėtų teikti ataskaitas. Tą įgaliojimą galima pateikti turint elektroninį parašą, nes per e. bankininkystę – negalima.
Aš e. parašo neturėjau, todėl užpildžiau formą, ją atsispausdinusi, ir išsiunčiau paštu. Gavau atsakymą, kad tą formą reikėjo užpildyti ne statmenai, kaip aš atspausdinau ir išsiunčiau, o gulsčiai. Iš tikrųjų žmones tokie pavyzdžiai nervina ir žudo, bet yra ir kita biurokratija, kuri reikalinga, kad būtų kažkokia tvarka sistemoje, kuri yra sveika“, – sakė ji.
V. Šapoka teigė, kad iki šiol efektyviai sumažinti biurokratijos nepavyko, nes nebuvo vienos už tai atsakingos institucijos. „Mes daugelį metų sakėme, kad IT sektorius, skaitmenizacija yra prioritetas, bet turėjome begalę institucijų, kurios už tai atsakingos. Tačiau kai yra 10 auklių – vaikas be galvos, nes buvo atsakinga ir Vidaus reikalų ministerija, ir Ūkio, ir Susisiekimo, ir Finansų.
Visi kažką kažkur darė, išleido labai daug pinigų, prikūrė daug IT sistemų, kurios tarpusavyje nesusikalba. Tačiau strateginis žingsnis jau padarytas, visa atsakomybė ir iniciatyva perduota Ūkio ministerijai. Tikiu, kad naujas ūkio ministras (Virginijus Sinkevičius – DELFI) su nauja energija šioje vietoje padarys tvarką, o laimėtojais tapsime visi“, – vylėsi.
Žadėjo susitvarkyti
R. Vainienė, paklausta, kiek galima būtų sumažinti biurokratų skaičių, teigė, jog apie 10 proc. būtų galima atsisakyti jau per kelerius metus, o pačius betikslius biurokratijos sistemos procesus – išnaikinti visiškai.
„Beprasmę biurokratiją galima išnaikinti. Dėl ko taip sakau, nes kai kompiuteristai kuria programas, algoritmus, jie labai greit pamato visas sistemos klaidas, visus procesus ir nesąmones, kad, pavyzdžiui, yra procesas, o po to – trūkis jame, kažkas nesusieina, arba yra procesas, ir kažkas nukrenta visai nesusiję.
Tai išgaudyti tokius beprasmiškus dalykus sistema gali visu 100 procentų, ir ji juda to link. Idėja labai gera, bet norėtųsi daugiau. Kas yra biurokratijos priežastis ir šaknis – tai kažkokios valstybės funkcijos, prisiimančios atsakomybės sritis kažką leisi ar drausti. Taigi reikia išvalyti visų pirmą tai, kad to šlamšto nereikėtų skaitmenizuoti“, – siūlo ji.
Ministras pritarė, kad skaitmenizavimo tikslas visų pirma turėtų būti atsisakyti nereikalingų funkcijų. O kai į pagalbą pasitelkiamos technologijos, sumažinti pačių biurokratų skaičių tampa paprasčiau.
„Pažiūrėjau, kiek sumažėjo valstybės mokesčių inspektorių skaičius, kai buvo vis labiau prieita prie išmanių sprendimų. Tai per kelerius metus jų sumažėjo nuo 4 iki 3 tūkst. Tie skaičiai gali būti ir didesni“, – sakė jis.
Į R. Lukaitytės-Vnarauskienės pastebėjimus, kad kiekviena valdžia žada tą patį, tačiau valdininkų skaičius nemažėja, o kai kuriais atvejais net padidėja, V. Šapoka sureagavo ryžtingai: „Mums pavyks“.
„Manau, reikia tinkamai sudėlioti paskatas (…) Bent iš finansų ministerijos pusės, turėtų būti nustatytas „plokščias“ biudžetas ir suteikiama daugiau laisvės skirstyti finansus. Tada, jeigu vadovas galvoja, kad vietoje 300 žmonių jam užtenka 100, bet su geresniais atlyginimais ir geresne IT sistema – puiku“, – sakė jis.
Įgėlė R. Kuodžiui
Anot V. Šapokos, per porą metų valdininkų skaičių galima būtų sumažinti trečdaliu. R. Vainienė pripažino, kad sumažinti darbuotojų skaičių sudėtinga, nes viešajame sektoriuje dirbantieji stipriai suleidžia šaknis ir tampa kone nepajudinami.
„Jie užsiraizgę, permainų nenori. Aš įsivaizduoju, kad rotacija būtų stebuklingas dalykas, būtina rotuoti net aukščiausio lygio specialistus, bet reikėtų ne iš vienos įstaigos į kitą, o kad jie išeitų atostogų į rinką. Pavyzdžiui, Raimundas Kuodis (Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas – DELFI) galėtų bent porą metų užsiimti individualia veikla, kad po to galėtų praktiškai siūlyti mokesčius, – įkando R. Vainienė žymiam ekonomistui.
– Aš tuo labai tikiu, ir netgi terminų rotacija vadovams – žingsnis į priekį. Burtų lazdele nebetikiu, nebe tas amžius, netikiu, kad labai greit viskas įvyks, Bet vienas iš būdų galėtų būti, kad jeigu kažkur atleidžiamas darbuotojas arba yra neužpildytas etatas, tai ir nereikėtų jo užpildyti. Ir taip po truputėlį tokiu neskausmingu būdu, kai patys žmonės išeina, nebesiekti užpildyti tų etatų.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
