Artėjant datai, kai nustos galioti Kauno miesto savivaldybės ir Šv. Mato gimnazijos susitarimas dėl patalpų Panemunėje naudojimo, tarp miesto valdžios ir mokyklos bendruomenės kyla trintis. Savivaldybės atstovai sako, kad ugdymo įstaigos rezultatai nepatenkinami ir siekia perimti jos valdymą arba iškeldinti. Mokinių tėvai ir vadovai teigia, kad keliami priekaištai nepagrįsti, o abu siūlomi keliai praktiškai veda į Šv. Mato gimnazijos likvidavimą.
Prieš 4,5 metų Kaune savo veiklą pradėjusi privati Šv. Mato gimnazija iš miesto savivaldybės gavo teisę nemokamai naudotis patalpomis Vaidoto gatvėje. Šios sutarties, pasirašytos su Vilkaviškio vyskupija, galiojimo laikas baigsis šių metų liepos 23 d.
„Pagrindinis mūsų siekis – turėti stiprią gimnaziją šioje miesto dalyje, kuri aprėpia Petrašiūnus, Vaišvydavą, Panemunę ir Žemuosius Šančius. Deja, šiandien galime konstatuoti, jog prieš puspenktų metų, pasirašant sutartį, vietos bendruomenei duoti įsipareigojimai sukurti stiprią mokyklą ir skirti dėmesį pastato bei aplinkos tvarkymui Šv. Mato gimnazijoje liko neįgyvendinti. Akivaizdu, kad šioje situacijoje pokyčiai yra būtini“, – penktadienį pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.
Plačiau savivaldybės pozicija ir iškeldinimo motyvai pateikiami čia, tuo tarpu gimnazijos bendruomenė apie ugdymo įstaigos rezultatus, renovacijos planus, mokymo kokybę ir pateiktas alternatyvas kalba kiek kitais žodžiais.
Žlugdo gimnazijos veiklą
Su „Kas vyksta Kaune“ susisiekęs vieno iš Šv. Mato gimnazijos moksleivių tėvas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šią savaitę prie gimnazijos susirinko nedidelė grupė žmonių – gimnaziją lankančių vaikų tėvai, kiti susirūpinę Panemunės bendruomenės nariai – kad piketo forma išreikštų nesutikimą su Kauno miesto savivaldybės ketinimais gimnazijos atžvilgiu.
„Kauno miesto savivaldybė siekia nutraukti sutartį su Šv. Mato gimnazija ir šioje vietoje steigti KTU Inžinerijos licėjų, tokiu būdu sužlugdydama tolimesnę Šv. Mato gimnazijos veiklą, o ją lankančių mokinių ateitį padarydama labai neužtikrintą“, – turimomis žiniomis dalinosi vyras.
Anot mokinio tėvo, savivaldybės atstovai tvirtina, kad jų veiksmus palaiko vietos bendruomenė, mokiniai, kai iš tikrųjų niekas su bendruomene, gimnazistais ar jų tėvais mokyklos ateities klausimo nederino. Dauguma mokinių, kaip sakė pašnekovas, norėtų ir toliau lankyti Šv. Mato gimnaziją.
Pasiteiravus, kaip vertina miesto valdžios siūlymą iškelti įstaigą į „Žiburio“ mokyklos patalpas Verkių g. 30, Aukštuosiuose Šančiuose, vyras sakė, kad Panemunės gyventojams ši vieta tikrai per toli, nėra net tiesioginio viešojo transporto. „Tiesiog nežinome, ką tektų daryti (iškėlus mokyklą – „Kas vyksta Kaune“), netoli namų, kaip Šv. Mato gimnazija, nėra jokių alternatyvų. Mums reiktų pradinės mokyklos“, – pasakojo jis.
Nepateikė prastus rezultatus pagrindžiančių rodiklių
Šv. Mato gimnazijos direktorius, kun. Rytis Baltrušaitis „Kas vyksta Kaune“ sakė už mokyklos steigėją – Vilkaviškio vyskupijos kuriją – kalbėti negalintis, tačiau kaip įstaigos vadovas nei vienam, nei kitam savivaldybės siūlymui nepritariantis.
„Todėl, kad Šv. Mato gimnazija, veikianti Vaidoto gatvėje 11, yra stiprėjanti mokymo įstaiga, atliepianti čia gyvenančių šeimų vaikų poreikius, priimanti visus vaikus ir teikianti ilgąjį mokymą nuo 1 iki 12 klasės“, – argumentavo R. Baltrušaitis.
Vyskupijos sutartis su savivaldybe buvo sudaryta 5-eriems metams. Kaip dėstė mokyklos direktorius, kalbant apie ugdymą, švietimo įstaiga, kuri perėmė visus Kauno savivaldybės įstaigos mokinius, mokytojus ir darbuotojus, per tokį laiko tarpą tiesiog negali parodyti kokybinio šuolio rezultatų prasme.
„Susitikimo metu šį argumentą taip pat išgirdome – buvo pasakyta, kad Kaune esame neva prasčiausiai mokanti gimnazija. Prašiau šį teiginį įrodyti skaičiais – savivaldybės Švietimo skyriaus žmonės ir kiti dalyvavusieji to padaryti negalėjo. Mūsų turimi skaičiai rodo, kad nesame prasčiausi, Lietuvos ir Kauno kontekste stovime maždaug per vidurį. Taip yra dėl to, kad esame vienintelė Kaune privati gimnazija, priimanti mokytis visus vaikus, o jie ateina labai skirtingų gebėjimų“, – aiškino R. Baltrušaitis.
Per trumpas laikotarpis didelėms investicijoms
Dėl patalpų atnaujinimo, direktoriaus žodžiais, galingo rekonstrukcijos projekto nebuvo, nes 5-eri metai yra labai nesaugus laikotarpis. R. Baltrušaitis sakė asmeniškai kreipęsis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus – susirašinėjo, bendravo telefonu ir susitiko gyvai.
Jie atsakė, kad kaip nevalstybinei ugdymo įstaigai yra galimybė rengti projektus, bet nuomos sutartis per trumpa – nebūtų garantuota privaloma projektinė ir poprojektinė veikla nekeičiant jos pobūdžio.
„Visaip žiūrėjome, o kai 2016 m. pradžioje savivaldybė ėmė rodyti ženklus, siūlyti išsikelti ir palikti jiems patalpas, kuris panaudos gavėjas tokiame nesaugiame reagavimo lauke galėtų investuoti? Į mane kaip direktorių kreipėsi keli rimti rėmėjai, tačiau neformaliai aptarinėjant sutarties sąlygas jie sakė norintys remti katalikišką gimnaziją, ne savivaldybės įstaigą“, – investuotojams nepatrauklias aplinkybes nusakė R. Baltrušaitis.
Pašnekovas pažymėjo, kad laikotarpis labai trumpas, o dar kai jo viduryje pradedama trukdyti veiklai, sudėtinga ir kalbėti apie rimtas investicijas. Nukenčia ir ugdymo kokybė – neaiškumas paliečia mokytojus, sunerimusi bendruomenė.
Netenkina nė viena alternatyva
Leisti savivaldybei valdyti gimnaziją, anot direktoriaus, bendruomenei nėra išeitis, kadangi tokiu atveju būtų prarastas katalikiškas statusas, o kaip tik tokią mokyklą lanko vaikai.
„Ypač pabrėžta mintis, kad būtų keičiamas vadovas. Be abejo, Kaune yra gerų katalikų, bet mano atleidimui svarių priežasčių – blogo vadovavimo, kvalifikacijos ar vertybinio stuburo trūkumo – nėra. Atleidimo motyvai, matyt, kiti ir visai nesusiję su savivaldybės deklaruojama informacija. O kokie tie kiti motyvai, oficialiai niekur neparašyta“, – sakė R. Baltrušaitis.
Išsikėlimas į kitas patalpas, tuo tarpu, leistų išlaikyti katalikiškos ugdymo įstaigos statusą, bet kalbant apie persikėlimą būtent į savivaldybės siūlomą Šančių „Žiburio“ mokyklą, vėlgi iškyla trukdžiai.
„Teisiškai, kaip Vilkaviškio vyskupija, negalime veikti Kauno vyskupijoje. Yra nustatytos teritorijos, lygiai kaip Kauno miesto savivaldybė negali tvarkytis Marijampolės apskrityje. Mes taip pat turime savo įgaliojimų ribas ir „Žiburio“ mokykloje negalėtume vykdyti veiklos“, – aiškino Šv. Mato gimnazijos vadovas.
Susidūrė ateistinės ir krikščioniškos pažiūros?
Pasiteiravus, kodėl, pavyzdžiui, Jono Pauliaus II gimnazija Šilainiuose veikia visai sėkmingai, o Šv. Mato gimnazija Kauno valdininkams kliūva, R. Baltrušaitis sakė, kad skiriasi mokyklų kontekstai vien dėl kitokios jų vietos: Panemunė yra rečiau apgyvendinta, čia mažiau jaunų šeimų, Šilainiuose – devynaukščiai namai, kur pilna vaikų.
„Savivaldybė oficialiai deklaruoja, kad prieš katalikiškumą Šv. Mato gimnazijos atveju nenusistatyta. Tokia pozicija pateikiama spaudoje, ji buvo išreikšta ir penktadienį vykusiame susitikime. Bet iš atskirų Tarybos narių pasisakymų, užfiksuotų vaizdo reportažuose, galima spręsti, kad čia esama ateistinių ir krikščioniškų pažiūrų priešpriešos“, – teigė direktorius.
R. Baltrušaitis pridūrė tiksliai nežinąs, kokios mero ideologinės pažiūros: „To jis nedeklaravo nei posėdyje, sakė, kad ne prieš katalikišką ugdymą. Ir dar, kad mokykla turi būti savivaldybės, nors katalikiška įstaiga tenkina šios seniūnijos gyventojų poreikius.“
„Mokyklos steigėjas teisiškai vyskupija, tačiau čia vis tiek teikiamas visus teisės aktus atitinkantis bendrasis ugdymas. Ir dar – papildomas vertybinis ugdymas, vadovaujantis 2012 m. švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Katalikiškojo ugdymo sistemos samprata. Tiek vaikai, tiek mokytojai tam turi specialias programas“, – sakė R. Baltrušaitis.
Tolesni žingsniai – ateinančią savaitę
Direktorius pabrėžė, kad mokyklos bendruomenė pertvarkai nepritaria – vidinio audito metu daryta apklausa rodo, kad apie 85 proc. tėvų yra patenkinti ugdymo kokybe ir gimnazijos etosu.
„Steigėjas turi atsakomybių Europoje, kiek žinau, vakar išvyko į Europos vyskupų konferencijos posėdį Briuselyje, o grįš trečiadienį. Turbūt, tada nedelsiant bus aptarta susidariusi situacija ir per ateinančią savaitę kažkoks atsakymas turėtų būti pateiktas. Ar atsakymas bus ir sprendimas, nežinau, nes šį sprendimą ne taip paprasta priimti, gali prireikti daugiau laiko“, – tvirtino R. Baltrušaitis.
