Paveldosaugininkai perspėja kauniečius, kad ne visi kalniukai tinkami pasivažinėjimui rogutėmis. Nors bausti ir neketina, bet teigia, kad teritorijoje prie Kauno pilies pramogauti reiktų atsargiau.
[galerija kiek=”8″]
Snieguotą savaitgalį kauniečiai čiupo roges ir patraukė ant kalnų – itin daug pramogautojų sulaukė gana status, nors ir trumpas Kauno pilies gynybinio griovio šlaitas.
Nors nuotraukose matyti, kad vaikams ir tėvams džiaugsmo netrūko, dėl intensyvaus rogių eismo sniegas buvo nuvažinėtas iki žemių. O tai jau teikė mažiau džiaugsmo tiems, kurie ant šlaito atvyko kiek vėliau.
„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo, kuriam beliko važiuoti žole ir purvu, pretenzijos. Šios adresuotos miesto valdžiai už tai, kad nepasirūpinta pakankamo storio sniego danga ant, kauniečio žodžiais, populiariausio miesto kalno.
Pavyzdiniu skaitytojas siūlo laikyti sostinės pasiruošimą pramogautojų antplūdžiui: kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, Tauro kalne įrengtas 50 m ilgio tinklas, kad rogučių vairuotojai neišlėktų į gatvę, o Subačiaus kalno papėdėje supilta 70 sunkvežimių sniego.
Portalo žurnalistams pasidomėjus nuvažinėtais Kauno pilies šlaitais, tačiau, palyginimas įgavo naują perspektyvą. Paaiškėjo, kad kultūros vertybių registre figūruojančioje teritorijoje lakioti rogutėmis iš viso nedera.
„Matyt, toks laikas, kai savaitgalį su vaikais rogutėmis ten važinėjama. Šitokių dalykų nesukontroliuosi, bet faktas, kad taip neturėtų būti“, – sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
Atsakomybę lyg ir užtrauktų saugomos teritorijos reljefo ardymas, bet to neigiamo poveikio, anot A. Naureckaitės, žemės paviršiui būna daug blogesnio. „Per Pažaislio muzikos festivalio koncertus teritoriją išvažinėja, esame rašę reikalavimus, įspėjimus. Dėl šio atvejo prie Kauno pilies dar pažiūrėsime, pakontroliuosime“, – kalbėjo inspektorė.
Visgi ji pripažino, kad į tokius pažeidimus labai griežtai nežiūrima – nepristovėsi prie kiekvienų rogučių ir tėvų su vaikais. „Būkime vargšai, bet teisingi. Gal taip intensyviai nevažinės, gal tik praėjusį savaitgalį daugiau pavažinėjo“, – tikėjosi A. Naureckaitė.
Daugiau saugomų teritorijų, kuriose kauniečiai būtų pamėgę žiemą pramogauti, pašnekovė teigė nelabai žinanti – spėjo, kad žmonės važiuoja į Lampėdžius, Kleboniškį. „Gal užklysta prie Jiesios piliakalnių, bet reikėtų nuvažiuoti pasižiūrėti“, – sakė A. Naureckaitė.
Priminus, kad sniegingą žiemą nemažai Šilainių gyventojų susirenka ant Kauno tvirtovei priklausančio Linkuvos įtvirtinimo kalno, paveldosaugininkė sutiko, kad intensyvus rogučių sportas šioje teritorijoje taip pat nėra gerai, tačiau būna daug blogesnių pažeidimų.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė, kad Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse punkto būtent apie važinėjimą rogutėmis nėra, galėtų būti nebent kažkokie paveldosauginiai ribojimai, ką iš esmės patvirtinto A. Naureckaitė.
Kita vertus, galima paminėti, kad pagal minėtų taisyklių VII skyriaus 25.4. punktą draudžiama „ardyti arba gadinti kelius, gatves, šaligatvius, dviračių ir pėsčiųjų takus, želdynus už statybos aikštelės ribų“.
Visgi nugremžto pilies šlaito A. Pakalniškis nesureikšmino: „Paprastai žiemą, kai žemė apsnigta ir įšalusi, žymaus neigiamo poveikio nebūna padaroma, o inspektoriai nevaiko ir nebaudžia ant kalniuko besibūriuojančių žmonių. Nepalyginsi, pavyzdžiui, keturračiais išraustų miško pakločių su rogutėmis lekiančiais vaikais, mamomis ir tėveliais.“
Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, kažkaip tvarkyti šlaito tikrai neketinama. „Pats mačiau, velėna gal kiek nudrožta, bet, manau, žalos nebus padaryta. Atėjus pavasariui, dauboje auganti žolė turėtų atsigauti“, – teigė A. Pakalniškis.
