Kai kurie vaikus auginantys darbuotojai gali net neįtarti, kad „ant popieriaus“ uždirba mažiau už savo viengungius bendradarbius, nors „į rankas“ dar visai neseniai gaudavo vienodai.
Įsivaizduokite įmonę, kurioje vienodose pozicijose dirba du vyrai. Jonas turi du vaikus, kuriuos augina kartu su žmona, o Petras vaikų neturi. Abu jie kas mėnesį į savo banko sąskaitą gaudavo lygiai po 500 eurų.
Atrodytų, viskas sąžininga – už tokį patį darbą abu uždirba vienodai. Tačiau darbdaviui jų darbas kainuoja skirtingai.
Iki šių metų pradžios vaikus auginančiam Jonui buvo taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD), dėl kurio jo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma buvo mažesnė už vaikų neturinčio Petro. Jonas per mėnesį sumokėdavo 24,74 euro GPM, o Petras – 64,6 euro.
Šis PNPD veiksnys darbdaviui leido Jonui ir Petrui nustatyti skirtingus atlyginimus „ant popieriaus“, o „į rankas“ mokėti vienodai. Taigi, nors tiek vienas, tiek kitas uždirbdavo po 500 eurų, Jono atlyginimas „ant popieriaus“ buvo tik 576,64 euro, kai Petro – 620,44 euro.
Dar labiau skiriasi Jono ir Petro darbo vietų kainos. Vaikų neturinčiam ji sudaro 813,89 euro per mėnesį, o du vaikus su sutuoktiniu auginančiam – 756,44 euro per mėnesį.
Į šias sumas įeina: darbuotojo atlyginimas „į rankas“, 15 proc. GPM, 6 proc. sveikatos draudimas, 3 proc. pensijų ir soc. draudimas ir darbdavio įmokos „Sodrai“.
Vaiko pinigai nieko nekeičia
Nuo 2018 metų PNPD nebėra taikomas, todėl Jonas „į rankas“ gaus nebe 500 eurų, o 482 eurus. Tikimasi, kad šį sumažėjimą kompensuos vaiko pinigai, t.y. 30 eurų, tad galiausiai Jonas per mėnesį gaus 512 eurų pajamų.
Tačiau tiek pat gaus ir vaikų neturintis Petras. Jo darbo vietos kaina liks nepakitusi (813,89 euro), kai Jonas ir toliau darbdaviui per mėnesį kainuos 756,44 euro.
Prisiminkite, kad vyrai yra pasirašę darbo sutartis, kuriose atlyginimai „ant popieriaus“ yra skirtingi.
Jei du vaikus auginantis Jonas „ant popieriaus“ gautų tiek pat, kiek Petras, t.y. 620,44 euro, panaikinus PNPD, jo atlyginimas „į rankas“ irgi būtų toks pats – 512 eurų, o prie jų dar prisidėtų ir 30 eurų vaiko pinigų.
Tad mėnesinės Jono pajamos padidėtų iki 542 eurų.
Žino vieną atvejį
Apie šią schemą DELFI papasakojo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis sakė, kad šiuo metu žino tik vieną tokį atvejį, todėl negali pasakyti, ar tai masinis reiškinys. Jis taip pat negalėjo atskleisti įmonės pavadinimo.
„Žmonės dažniausiai domisi atlyginimu „į rankas“, nepaisant to, turi ar neturi vaikų, darbuotojai gaudavo vienodai. O kiek tokių įmonių, kur žmonės su vaikais gaudavo tiek pat „į rankas“, kiek ir be vaikų? Čia klausimas, nes „ant popieriaus“ jų pajamos buvo skirtingos“, – sakė jis.
T. Tomilinas dar sakė, kad net ir panaikinus PNPD tokia pati praktika gali tęstis, nes darbdavys apeliuos į vaiko pinigus, kuriuos „kaip priedą prie atlyginimo“, sumoka valstybė.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė DELFI sakė, kad apie tai, jog vaikus auginantiems darbuotojams „ant popieriaus“ būtų mokami mažesni atlyginimai nėra girdėjusi.
Šios schemos nežinojo ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Tačiau jis sutiko, kad darbuotojai paprastai domisi tik tuo, kiek gauna „į rankas“.
„Pagrindinė problema, kad žmonės žinotų, kiek realiai yra priskaičiuota, kiek yra nuskaičiuojama ir kiek jiems lieka. Kai jis nežino, prasideda kaltinimai, kad darbdavys sukčiauja, mažai moka, yra godus ir t.t.
Mes siekiame, kad būtų sujungtos „Sodros“ įmokos, kad žmogus, gaudamas atlyginimą, matytų. Nes jis šiandien nemato, pavyzdžiui, kiek darbdavys sumoka „Sodros“. Blogai, kad žmonės žiūri tik į tai, kiek gauna. Manau, kad turi būti apskaita sutvarkyta taip, kad jie žinotų, kiek jie gauna „bruto“, ir kiek „neto“, – aiškino D. Arlauskas.
Tyrimų apie tai, ar vaikų turintiems ir neturintiems darbuotojams „ant popieriaus“ mokami skirtingi atlyginimai nėra atlikusi ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
„Duomenų apie tokią praktiką neturime – nesame sulaukę tokio pobūdžio skundų, taip pat nebuvo nagrinėti tokio pobūdžio darbo ginčai“, – nurodė VDI komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė.
Duomenų šia tema nekaupia ir „Sodra“. Kaip sakė jos komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis, konkrečių dirbančių asmenų pajamos konkrečiose įmonėse nėra analizuojamos.
„Tačiau atkreipiate dėmesį į praktiką, kad darbuotojas su darbdaviu susiderėdavo dėl atlyginimo „į rankas“ ir, tikėtina, nežiūrėdavo, koks yra visas algos dydis.
Nesikišame ir nekomentuojame, dėl kokių sąlygų ir atlyginimo susitaria darbdavys ir darbuotojas. Tai dviejų šalių susitarimo reikalas.
Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad darbuotojai turėtų vertinti ne tik atlyginimą „į rankas“, bet visą darbo užmokesčio sumą neatskaičius mokesčių, nes būtent nuo to priklauso darbuotojo socialinės garantijos – ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, stažas ir pensija“, – komentavo S. Jarmalis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
