Priartėjus prie laiptinės, pasitinka atlapotos durys – vietoj skaitinių spynų jose žioji skylės aplamdytais kraštais. Žengus vidun, aiškėja, kad bet kas gali patekti ir į rūsį. Laiptinė tvoskia išviete, turėklai išlaužyti, pakopos nudaužytos, o sienos ir laiptų aikštelės išmargintos suodžių žymėmis. Patalpas reikėtų bent jau gerai pravėdinti, bet tai padaryti sudėtinga, mat langų rankenos apdegintos ir išlaužtos. Apynaujai stiklo paketai plastikiniais rėmais daug kur net suskaldyti.
1971 m. iškilęs bendrabučio tipo pastatas, kuriame įrengti 96 butai, tikrai matęs geresnius laikus. Bet Kauno miesto savivaldybei priklausantis namas, kuris Lampėdžių gatvėje pažymėtas 10 numeriu – ne koks apleistas vaiduoklis. Pastate išnuomota apie pusė butų, o nesaugioje aplinkoje gyvena ir padorūs piliečiai, prašantys šviesesnio rytojaus.
Maldavo, kad įdėtų duris
Nuo 2003-iųjų penkiaaukštyje gyvenanti Ramutė mano, kad baziniam saugumui užtikrinti pirmiausia reikėtų sudėti duris. Užrakinti neįmanoma ne tik išėjimo į lauką – trečio aukšto, iškart užlipus, ir koridoriaus durys taip pat išlaužtos. Pirmosios tik neužsirakina, kadangi tiesiog išlupta stakta ties užraktu, o antrųjų nė nebėra – nuimtos nuo vyrių ir išneštos. Tokių koridorių kiekviename aukšte yra po du, o kiekviename koridoriuje – po penkis butus.
„Čia tokia liaudis, kad su namo gyventojais visai nebendrauju, tik su šalia gyvenančiais kaimynais. Daugybę kartų prašėme įdėti duris į fojė, kad bent čia galėtume užsirakinti ir apsisaugoti, bet savivaldybė to nepadarė“, – pasakojo moteris.
Ji gyvena koridoriaus gale, o kaimynai, turintys dvejų metu mergaitę – visai šalia fojė. Jame sprogdinant petardas, vaikas ne kartą buvo prikeltas ir po to negalėjo užmigti, tokia gyvenamoji aplinka tiesiog žalinga sveikatai. Per Naujuosius metus Ramutė negalėjo niekur išeiti – kaimynai labai norėjo važiuoti aplankyti tėvų, todėl ji sutiko pasaugoti namus.
„Prieš vidurnaktį ir po jo apžiūrėjau koridorius – buvo ramu. Gi pareiname namo po poros dienų – lempos netikėtai išdaužytos, laiptinėje, fojė šiukšlynas, gerta, pilna butelių. Valandą su kaimyne tvarkėme tą betvarkę. Chuliganai, visgi, pasinaudojo tuo, kad daug gyventojų išėję (negalime visą laiką sėdėti namie ir saugoti), koridoriai tušti, visos durys atlapotos. Tada, po švenčių, vėl skambinau, klausiau, ką daryti, nes buvo tiesiog baisu“, – dėstė invalidumą turinti moteris.
Paskui, anot jos, valdininkai skundžiasi – „žiūrėkite, čia viskas išdaužyta, suniokota“. Nors gyventojai nuolat informuoja apie vandalus, sako, ką reikia daryti, kad turtas būtų apsaugotas, tačiau lieka neišgirsti. „Nuolat gauname atsakymą, kad tvarkymas vyks pagal kaži kokį planą, reikia laukti. Maldavau, kad įdėtų duris, o tada pagal tą planą gali sau tvarkyti, kas numatyta“, – tvirtino Ramutė.
Apsaugos postą panaikino
Moteris šiame Lampėdžių gatvės name gyvena nuo 2003 m. Su savivaldybe ji sudariusi nuomos sutartį – mėnesinis mokestis už būstą dabar yra 23 eurai, o su mokesčiais išeina apie 100 eurų.
Per keliolika metų Ramutė name matė visko: vieną naktį be menkiausio triukšmo peiliu buvo nužudyta gretimame bute gyvenusi moteris, kitas kaimynas dabar sėdi kalėjime.
O kur dar pro langus į butus mėtomos, taip pat ir laiptinėje sprogdinamos petardos ar girtuokliaujantys asmenys, besibūriuojantys prie durų ir provokuojantys gyventojus. Moters teigimu, policija čia važiuoja kone kas antrą dieną.
Anksčiau pastate budėdavo apsauga – pasak Ramutės, tada būdavo ramiau, tačiau apsauga atšaukta. Paradoksalu, kad bene karščiausiame Vilijampolės taške įsikūręs įstatymo raidei ir bendruomenės darnai atstovaujantis miesto administracijos satelitas – Vilijampolės seniūnijos biuras.
Sutvarkius tuoj pat išlaužoma
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas informavo, kad šiuo metu pastate išnuomoti 49 kambariai, o Lampėdžių g. 10 patalpos nuomojamos, kol eilės tvarka bus suteiktas socialinis būstas. Nuo 2017 m. patalpos nuomojamos trejiems metams, čia yra apsigyvenę našlaičiai, daugiavaikės šeimos, neįgalieji, iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys.
„Laisvos patalpos remontuojamos kiekvienais metais, išnuomotas patalpas nuomininkai turi patys remontuotis kas 5 metus. Už bendrojo naudojimo patalpų remontą atsakingas gyvenamųjų patalpų administratorius – „Kauno butų ūkis“, – sakė D. Valiukas.
Jis apgailestavo, kad didelė dalis daugiabučio gyventojų netausoja bendrojo naudojimo patalpų, laužo duris, niokoja kitus įrenginius. Pakeitus duris, jos sulaužomos per mėnesį.
„Mes rūpinamės gyventojų saugumu, bet gyventojai ne visada nori būti apsaugoti. Kaip jau minėta, galimai, jie patys bei jų svečiai niokoja pastato vidaus įrangą. Buvo nusamdyta saugos tarnyba, tačiau ši paslauga nepasiteisino, kadangi patiems apsauginiams kildavo grėsmė. Deja, šioje vietoje dažniausiai prireikia policijos įsikišimo“, – aiškino Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.
D. Valiukas tikino, kad dėl šio pastato priežiūros bendraujama su policija, vykdomos savivaldybės darbuotojų prevencinės apžiūros. Ketinama socialinėmis priemonėmis įtraukti gyventojams į namo priežiūros procesą, ugdyti atsakomybę bei siekti saugios ir tvarkingos aplinkos.
Per metus – daugiau kaip 80 pranešimų
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, 2017 m. policijos registruojamų įvykių registre Kauno apskrities VPK pareigūnai dėl Lampėdžių g. esančio namo yra užregistravę 82 gyventojų gautus pranešimus. Tad pareigūnams čia važiuoti tekdavo vidutiniškai rečiau nei nurodė Ramutė, bet vis tiek labai dažnai.
„Pareigūnams šiuo adresu dažniausiai tekdavo vykti dėl triukšmo. Praėjusiais metais dėl viešosios tvarkos pažeidimų, įvykdytų minėtu adresu, surašyta 40 administracinės teisės pažeidimo protokolų“, – informavo policijos atstovė Justina Kazragytė.
Jos teigimu, Kauno apskrities pareigūnai, organizuodami savo darbą, atsižvelgia į gyventojų gaunamą informaciją, tad patruliuodami ne tik apžiūri namo prieigas, bet ir bendrauja su jo gyventojais, teikia informaciją apie iškylančių problemų sprendimo būdus.
„Atsižvelgiant į gaunamus pranešimus apie galimai netinkamą nepilnamečių elgesį, policijos pareigūnai aktyviai bendrauja su nepilnamečių tėvais, dalinasi prevencine informacija. Taip pat bendradarbiaujama su Vilijampolės seniūnijos bei Kauno miesto Socialinių paslaugų centro darbuotojais, nuolatos vykdomos įvairios prevencinės priemonės“, – saugumo užtikrinimo žingsnius dėstė J. Kazragytė.
