24-erių kaunietį Karolį Neorą Kauno apygardos teismas šiandien pripažino kaltu dėl svetimo turto pagrobimo ir dviejų moterų nužudymo. Aukų kūnai taip ir nebuvo rasti, o nuteistajam paskirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė.
Kauno apygardos teismo pranešime skelbiama, kad antradienį paskelbtas nuosprendis 24-erių kauniečio K. Neoro baudžiamojoje byloje. Jis buvo kaltinamas 2015 m. sausį, siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia nužudęs dvi kaunietes ir paslėpęs jų kūnus tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Taip pat pagrobęs svetimą turtą, asmens tapatybės bei nuosavybės dokumentus bei mokėjimo priemonę.
Kauno apygardos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė pripažinti K. Neorą kaltu dėl moterų nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. K. Neoras abi moteris nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Įrodymai pagrindė tai, kad jis abu kūnus paslėpė, prieš tai vieną kūną padalinęs į atskiras dalis. Be to, jis pagrobė vienos iš nukentėjusiųjų 305 eurų ir asmens tapatybės bei banko korteles, taip pat užvaldė kitos nukentėjusiosios turto už 5749 eurų, pagrobė jos pasą bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.
Teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, konstatavo, kad baudžiamosiose bylose įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados susiję nuoseklia ir logiška grandine. Teismų praktikoje yra atvejų, kai asmuo teisiamas už žmogaus nužudymą neradus aukų kūnų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad padaryti du labai sunkūs, pavojingi ir trys apysunkiai nusikaltimai. Šiais nusikaltimais sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, padaryta žala ne tik artimiesiems, bet ir visuomenei, o K. Neoras veikė tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai baigti. Be to, teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė parodė, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, kad K. Neoras nusikaltimų padarymo laikotarpiu būtų sirgęs psichikos liga ir nebūtų galėjęs suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Įvertinta ir tai, kad abi moteris K. Neoras nužudė per palyginti trumpą laiką, pasirinko garbaus amžiaus vienišas moteris, jas abi pažinojo, nužudė iš anksto apgalvojęs savo veiksmų planą, elgėsi šaltakraujiškai, šalino nusikaltimo pėdsakus imituodamas aukų išvykimą iš namų nepranešus artimiesiems.
Jis ne tik nužudė, bet ir užvaldė nukentėjusiųjų turtą, pagrobė jų dokumentus. Siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis po sulaikymo tęsė psichinės ligos simuliavimą, kūrė įvairias versijas, o jas paneigus ar pateikus įrodymus ir paprašius juos pakomentuoti, teigė nieko nepamenantis. Ekspertizių metu nustatyta, kad kaltinamasis simuliuoja atskirus psichinės ligos simptomus, be to, jis išreiškė savo neigiamą požiūrį į abi aukas, dalį kaltės projektuodamas į nužudytųjų asmenybes, taigi išliko abejingas nusikaltimais sukeltoms pasekmėms.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju griežčiausia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir nepažeis teismų formuojamos praktikos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
