Nuo kitų metų įsigaliojant alkoholio reklamos draudimui, gamintojai ketina ieškoti galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją, o nemažą dalį pajamų iš šios reklamos gaunanti žiniasklaida susitaiko su praradimais.
Svarstoma, kad praradimus sušvelninti padėtų nealkoholinio alaus ir vyno, kurie šiemet aktyviai padėti gaminti, reklama, tačiau bijoma, kad dėl panašumų su alkoholiniais gėrimais rinkos prievaizdai neuždraustų ir šios reklamos. Naujienų portalai ir žurnalai, kur alkoholis sudaro apie dešimtadalį reklamos pajamų, viliasi, kad įvedus draudimą, bus žengtas ir kitas žingsnis – skiriama daugiau lėšų socialinei reklamai, o pinigai pasieks visą žiniasklaidą. Be to, baiminamasi, kad dalis reklamos gavėjų gali bandyti įregistruoti įmones užsienyje, kur nėra alkoholio reklamos draudimo.
Rinkos ekspertai įvardija, kad per metus alkoholio reklamai išleidžiama apie 5-7 mln. eurų. Tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenimis, šiemet sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, alkoholio reklamos išlaidos išaugo 26,8 procento. Pernai per aštuonis mėnesius metinis reklamos nuosmukis siekė 15,4 proc., užpernai – 7,9 procento.
Labiausiai nukentės lauko reklama, portalai ir žurnalai
„Kantar TNS“ reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė sako, kad dėl alkoholio reklamos draudimo nuo kitų metų pradžios labiausiai nukentės lauko reklamos agentūros, interneto portalai ir žurnalai. „Dėl draudimų visa žiniasklaida praras maždaug 3 proc. reklamos pajamų, panašiai tiek per šių metų sausį-rugpjūtį sudarė alkoholio reklamos išlaidos žiniasklaidoje. Didžiausią nuostolį pajus lauko reklamos agentūros, interneto reklamjuosčių reklamos tiekėjai, žurnalų leidėjai“, – BNS sakė G. Juronienė.
Anot jos, šiemet alkoholinių gėrimų reklama sudarė 13 proc. lauko reklamos pajamų ir buvo antra pagal išlaidų dydį. Alkoholio sektoriaus išlaidos interneto reklamjuosčių reklamai sudarė 7 proc., reklamai žurnaluose – 6 procentus.
Žiniasklaida susitaikė su praradimais
BNS kalbinti naujienų portalų ir žurnalų vadovai vieningai teigia, kad kitąmet tiesiog teks susitaikyti su mažesnėmis reklamos pajamomis.
Naujienų portalą delfi.lt ir žurnalus „Moteris“, „Panelė“, „Cosmopolitan“, „Tavo vaikas“, „Mano namai“ valdančios bendrovės „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis BNS teigė, kad alkoholio reklama grupėje sudaro apie 6 proc., arba daugiau nei pusę milijono eurų per metus. „Padengti tokius praradimus bus vienas didžiausių iššūkių ne tik mums, bet ir visai žiniasklaidai kitais metais. Šiai dienai apčiuopiamų pajamų šaltinių, kurie padėtų kompensuoti šiuos praradimus, nėra“, – sakė V. Benokraitis.
Verslo naujienų portalą vz.lt, dienraštį „Verslo žinios“ bei žurnalus „Iliustruotasis mokslas“ ir „Iliustruotoji istorija“ leidžiančios bendrovės „Verslo žinios“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas taip pat teigia, kad įmonė neturi idėjų, kaip kompensuoti alkoholio reklamos, kuri sudarė iki 10 proc. grupės reklamos pajamų, praradimus. „Spaudos reklamos kritimą turime nuo 2009 metų, jis buvo nepriklausomai nuo alkoholio reklamos. Dabar alkoholio reklamos draudimas tik prisidės prie bendro kritimo. (…) Mes esame ne ta žiniasklaidos priemonė, kalbant apie vartotojams skirtų produktų reklamą. Didžioji dalis mūsų reklamos davėjų yra verslo-verslui atstovai ir jų reklamos“, – BNS sako U. Jankauskas.
Bendrovės „Media Bitės“, valdančios žurnalus „Laima“, „Ji“ ir „Edita“ bei portalus zmones.lt, elaima.lt, ji24.lt bei shopspy.lt, generalinis direktorius Tomas Balžekas sako, kad mažesnes pajamas bus siekiama atsverti didesniu efektyvumu. „Kaip gali ruoštis, kai esi pastatytas prieš faktą? Stengsimės dirbti efektyviau. Liūdina, kad ir taip sunkiai gyvenančiam sektoriui nuimama labai didelė dalis pajamų ir nepasiūloma jokių alternatyvių sprendimų, turi pats sugalvoti, kaip tą nuostolį padengti“, – BNS sakė T. Balžekas, jo valdomuose žurnaluose alkoholio reklama sudaro apie 12 proc. visų reklamos pajamų.
Naujienų portalo 15min.lt, kur pajamos iš alkoholio reklamos sudaro penktadalį visų pajamų, pardavimų vadovas Marius Stanevičius sako, kad kol kas įmonė neplanuoja mažinti sąnaudų, tačiau tai priklausys nuo to, kaip įmonei seksis kompensuoti šį praradimą. „Kitų metų pradžioje atnaujinsime portalą, tai leis rinkai pasiūlyti naujus reklamos sprendimus. Tikime, kad tai padės padidinti pajamas iš kitų sektorių reklamuotojų. Taip pat, planuojame išplėsti teikiamų paslaugų spektrą“, – BNS sako M. Stanevičius.
Su praradimais ketina susitaikyti ir lauko reklamos sektorius, tačiau dalį jų tikimasi kompensuoti iš bendro rinkos augimo ar kitų sričių produktų augimo. „Metai bus prastesni. Šiuo metu nematome, kad atsirastų naujos kategorijos. Kažkiek augs mažmeninė prekyba, šiek tiek kitos kategorijos. (…) Manau, bus reklamuojami daugiau nealkoholiniai gėrimai, bet reklamos nebus tiek, kiek anksčiau“, – BNS sakė lauko reklamos bendrovės „Clear channel Lietuva“ vadovas Artūras Štaudė.
Anot jo, alkoholio reklama lauko reklamoje užima apie 10 procentų. Apie 1 mln. eurų apyvartą generuojančios „Clear channel Lietuva“ vadovo teigimu, alkoholio reklama bendrovėje sudarė 20-25 proc. visų pajamų.
Nukentės vietos aludariai
Didžioji dalis alkoholinių gėrimų reklamos išlaidų, pasak „Kantar TNS“ atstovės G. Juronienės, šiais metais buvo skirta alaus reklamai – 44 proc., o 90 proc. iš jų – lietuviškos produkcijos reklamai.
Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas sako, kad pasirengti alkoholio reklamos draudimui yra neįmanoma. „Reklamos draudimas yra žala verslui. Mums reikia gintis nuo baltarusiško alaus. Jis be jokios reklamos vien dėl kainos, kadangi gaminamas valstybinėje įmonėje, užkariavo kelių mažųjų alaus daryklų dydžio rinką ir per keletą metų pasiekė apie 6 proc. rinkos“, – BNS sako S. Galadauskas.
Fiksuoja nealkoholinių produktų reklamos augimą
„Kantar TNS“ atstovė G. Juronienė pastebi, kad vasarą žiniasklaidoje ir ypač lauko reklamoje itin suaktyvėjo nealkoholinio alaus ir vyno gėrimų reklama. „Per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nealkoholinio alaus, nealkoholinių putojančių vynų, kokteilių bei sidro reklamos išlaidos bendrai žiniasklaidoje išaugo tris kartus, lauko reklamoje – pusketvirto karto. Tačiau kol kas šiemet šių produktų dalis bendrai žiniasklaidoje tesudarė 0,2 proc., lauko reklamoje – 2 proc. visų reklamos išlaidų“, – sako „Kantar TNS“ atstovė.
Vis dėlto žiniasklaidos atstovai BNS teigė kol kas nepastebintys šių gėrimų reklamos augimo, bet kartu pažymi, jog trūksta aiškumo, kaip bus vertinamos jų reklamos kampanijos.
Aludarių gildijos vadovas S. Galadauskas sutinka, kad nealkoholinio alaus reklama padės šiek tiek kompensuoti praradimus. „Bus didesnis dėmesys nealkoholiniam alui, kuris kažkiek padės bendram įvaizdžiui. (…) Bet šių gėrimų reklama nepadės tiek, kad išgelbėtų galimus praradimus, bet šiek tiek sušvelnins smūgius. Bet jeigu bus identiška reklama, tik su užrašu „nealkoholinis“, manau, kad ją nesunkiai uždraus. Dabar ši reklama nedraudžiama, nes nėra draudžiama ir alkoholio reklama“, – sako S. Galadauskas.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus specialistas Rokas Danys BNS sako, kad departamentas kitąmet akylai stebės tokių gėrimų reklamas. „Nealkoholinio alaus reklama vidutinio vartotojo visada turėtų būti aiškiai suprantama kaip nealkoholinių gėrimų reklama, todėl esant abejonėms dėl nealkoholinio alaus reklamos pateikimo būdo ir tikrojo tikslo, kiekviena situacija vertintina individualiai atsižvelgiant į reklamos pateikimo būdą, priemones ir kitas individualias aplinkybes“, – BNS sako R. Danys.
Pasigenda aiškumo dėl kontrolės, viltis deda į socialinę reklamą
„Delfi“ vadovas V. Benokraitis sako pasigendantis aiškumo, kaip nuo kitų metų bus kontroliuojama alkoholio reklama. „Internete nėra sienų. Yra daugybė portalų, kurie veikia už Lietuvos sienos ir įstatymo ribų. Kad neįvyktų taip, jog vienus sukontroliuos, o kiti tuo pasinaudos ir tik išloš. Finale galime gauti atvirkštinį efektą. Silpninant vietinę žiniasklaidą, vis daugiau matysime stiprėjančius propagandą bei dezinformaciją skleidžiančius informacinius kanalus, kurie turi didelį ir nuoseklų finansavimą iš išorės“, – sako V. Benokraitis.
T. Balžekas taip pat neatmeta galimybės, kad portalai gali būti registruojami užsienyje, kur nėra alkoholio reklamos draudimų. „Gali nutikti taip, kaip buvo su lažybomis, kai juridiniai asmenys registruojami užsienyje, o paslaugas teikia Lietuvos auditorijai. Pavyzdžiui, reklamos kanalas gali būti registruotas Latvijoje, kur galima reklamuoti alkoholį, tada žiniasklaidos kanalas gali priimti tą reklamą ir nieko čia nepadarysi. Bet čia turbūt iki pirmojo institucijų įsikišimo ir išaiškinimo“, – svarsto T. Balžekas.
„Delfi“ vadovas primena valdžios pažadus didinti visuomenės sveikatos fondą, iš kurio žadama investuoti į socialinę reklamą žiniasklaidoje.
„Kitiems metams žadama, kad fondas bus padidintas lygiai dvigubai iki 2,68 mln eurų. Šiais metais socialinei reklamai, skirtai kovoti su alkoholizmo problemomis, skiriama apie 400 tūkst. eurų. Klausimas, kiek bus skiriama kitais metais? Kiek valdžia nusiteikusi ne tik drausti, bet investuoti į žmonių švietimą?“, – klausė V. Benokraitis.
Sugriežtino alkoholio prekybą ir reklamą
Seimas birželio pradžioje priėmė, o prezidentė pasirašė daug diskusijų visuomenėje sulaukusias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2018 metų gerokai apribojama alkoholio prekyba, vartojimas ir reklama. Nuo 2018 metų bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama, išskyrus informacinius pranešimus, skirtus šio verslo specialistams, alkoholio įmonių pavadinimus ir prekės ženklus iškabose ant jų pastatų ir transporto, Lietuvos transliuotojų programose.
Be to, nuo sausio sutrumpės prekybos alkoholiu laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais jo bus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val., išskyrus viešojo maitinimo vietose pilstomą ar jose vartojamą alkoholį.
