Jaq Greenspon į Kauną atvyko prieš šešerius metus. Humoro jausmo ir drąsių išvaizdos detalių nestokojantį vyrą gatvėje pastebi daugelis, o geriausiai jį pažįsta, žinoma, studentai, kuriems jis dėsto. Šią įdomią bei spalvingą asmenybę iš kitų išskiria dar vienas neeilinis faktas – jis Las Vegasą, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį, iškeitė į Kauną.
[galerija kiek=”12″]
„Iš tiesų, mano gimtinė – Los Andželas. Tačiau vaikystė prabėgo dažnai kraustantis. Pirmieji metai, kuomet pradėjau eiti į mokyklą, taip pat buvo permainingi gyvenamosios vietos prasme – per tą laiką pakeičiau septynias skirtingas mokyklas. Mano giminės 1970-ųjų viduryje atsikraustė į Las Vegasą, todėl šį miestą vadinu savo namais”, – sako šiuo metu Kaune gyvenantis amerikietis Jaq Greenspon.
Prieš atsikraustydamas į Kauną jis vienerius metus gyveno mažame Vengrijos miestelyje bei mokė tenykščius anglų kalbos. Laikinojoje sostinėje vyras gyvena jau šešerius metus, tiek pat laiko dėsto Vytauto Didžiojo universitete. „Mokau studentus įvairaus pobūdžio rašymo – pradedant literatūriniu rašymu, scenarijų kūrimu ir baigiant kūrybiniu rašymu. Taip pat dėstau medijų, literatūros žanrų, filmų istorijos paskaitas. Anksčiau dėsčiau studentams literatūros analizės bei adaptacijos teorijos subtilybes”, – pasakoja jis.
Jaq, gyvenote Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kodėl nusprendėte pasirinkti Kauną?
Tai Kaunas pasirinko mane. Prieš atsikraustydamas čia, gyvenau Vengrijoje, tačiau nusprendžiau nepratęsti savo sutarties su įstaiga, kurioje mokiau anglų kalbos. Išgirdusi apie šį mano sprendimą, bičiulė, gyvenusi Vilniuje, patarė, kad atvykčiau į Lietuvą. Bendraudamas su ja, susipažinau su daugybe žmonių iš Vytauto Didžiojo universiteto, kurie pasiūlė man pretenduoti į siūlomą dėstytojo darbo vietą Kaune.
Kaip į tai sureagavo jūsų giminės?
Kai pirmą kartą Las Vegaso aplinką iškeičiau į gyvenimą kitoje šalyje, mano mama ir sesuo buvo įsitikinusios, jog niekuomet daugiau nebegyvensiu JAV. Nors jos, iš tiesų, norėtų, kad gyvenčiau arčiau, tačiau mano apsisprendimą palaiko.
Kuriame mieste – Las Vegase ar Kaune gyventi jums patinka labiau? Kokių dalykų labiausiai ilgitės?
Dabar Kaunas man patinka labiau, nes čia dirbu ir sukūriau šeimą, nors Las Vegasas taip pat puiki vieta gyventi. Žinoma, labiausiai ilgiuosi savo draugų, meksikietiškos virtuvės valgių, pigių bandelių, visą parą veikiančių maitinimo įstaigų – kitokių nei tik McDonald’s.
Kokie, jūsų nuomone, Kauno privalumai?
Kaunas yra puikus, nedidelis ir nebauginantis miestas, žavintis savo tikrumu. Vienas iš didžiausių šio miesto privalumų yra tas, jog čia gyventi – pakankamai pigu. Tačiau Kaune viskas greitai kinta. Taip pat tai – Lietuvos centras, tad iš Kauno patogu keliauti į kitus miestus. Jo istorija ir kultūra taip pat įdomi.
O ką pasakysite apie tradicinės lietuviškos virtuvės patiekalus – ar buvo lengva priprasti? Kurie valgiai patiko, o kurie nelabai?
Reikalas tas, kad daugelį tradicinės virtuvės valgių receptų, mano nuomone, lietuviai perėmė iš žydų. Todėl nemažą jų dalį man jau teko ragauti dar prieš atvykstant į Kauną. Tikriausiai prajuokinsiu sakydamas, jog, jei žmogus svečiuodamasis Amerikoje, pasiilgtų lietuviškų patiekalų, jam tereikėtų užsukti į ten esančias žydiškų patiekalų maitinimo įstaigas „Jewish Deli”, – racionas panašus. Aš nemėgstu rožinės sriubos, vadinamos šaltibarščiais, patinka cepelinai, tačiau ne virti, o kepti. Dievinu bulvinius blynus.
Kodėl nusprendėte dėstyti Vytauto Didžiojo universitete?
Čia atvykau jau turėdamas darbo pasiūlymą, nes kur kas anksčiau dalyvavau darbo pokalbyje. Neslėpsiu, sulaukiau pasiūlymų iš daugelio skirtingų universitetų. tarp kurių buvo ir esantys sostinėje. Tačiau Kaunas man patiko labiau nei Vilnius, o darbas VDU atitiko mano turėtą viziją.
Sakykite, ar sunku dėstyti tiems studentams, kurie nekalba angliškai itin gerai? Kokių keblumų darbe dėl to pasitaiko?
Didžiausias iššūkis – ne tai, kad kai kurių studentų bendravimas anglų kalba nėra sklandus, o tai, jog jie bijo suklysti ar pasirodyti kvaili, dėl to, jog negali pasigirti puikiomis šnekamosios anglų kalbos žiniomis. Todėl dažniausiai studentai jausdami šią spragą neužduoda klausimų paskaitų metu, nekalba su manimi. Tai viena iš tikėtinų priežasčių, kodėl jiems nesiseka studijuojant. Tačiau vieninteliai keblumai, kurių pasitaiko, yra tuomet, kai studentai ne taip ištaria kokį nors žodį angliškai arba aš mėginu prabilti lietuviškai (aut. past. juokiasi).
Ar sunku jums gyvenant Kaune komunikuoti su aplinkiniais žmonėmis? Galbūt jau šiek tiek pramokote lietuviškai?
Kone kasdien patenku į situacijas, kai susikalbėti su aplinkiniais be galo sunku. Patekęs į jas dažniausiai šypsausi arba pasitelkiu į pagalbą Google vertėją. Lankiau lietuvių kalbos kursus, oficialiai pabaigiau pirmąjį kalbos lygį. Tačiau būsiu atviras, šią kalbą išmokti sunku. Be to, nesu itin gabus kalboms. Skaityti lietuviškai man sekasi geriau nei kalbėti ar klausytis. Pirmasis lietuviškas žodis, kurį išmokau, žinoma, buvo ačiū. Keliaudamas į svečias šalis stengiuosi išmokti pasakyti šį žodį jų kalba. Net ir tuo atveju, jei nemokėčiau pasakyti nieko daugiau kaip tik žodį ačiū ir nusišypsoti, esu įsitikinęs, net ir tada man pavyktų siekti užsibrėžtų tikslų.
Atskleiskite paslaptį, dėl kokios priežasties nusprendėte pasilikti Lietuvoje – dėl turimo darbo ar naujosios šeimos?
Likau čia dėl abiejų klausime įvardintų aspektų. Mano žmona mokosi magistrantūros studijose, o darbas man labai patinka. Tad šie dalykai mane glaudžiai sieja su dabartine gyvenamąja vieta.
Dėkojame už pokalbį.
