Apie emigraciją svarsto ne tik Lietuvoje neišgyvenantys, bet ir paaugliai, neturintys jokios darbo patirties. Savo ruožtu bene pusė išvykusių esą nurodo, kad į gimtinę juos sugrąžintų bent 1 tūkst. eurų „į rankas“ atlyginimas.
Būtent tokios mintys buvo išsakytos šeštadienį Kaune vykstančio „Laisvės pikniko“ metu. Diskusijoje „Protų nutekėjimo upės užtvanka: kaip grąžinti į Lietuvą išvykusius ir palaikyti ryšį su negrįžtančiais“ apie emigraciją pasisakė ir politikai, ir migracijos ekspertai.
Paklausus šeštokų, kas emigruos, pakilo rankų miškas
Ūkio ministras, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Mindaugas Sinkevičius diskusijos metu prisiminė buvęs vienoje mokykloje, kur lankė šeštokus. Paklausti, kiek iš jų nori būti politikais, rankas pakėlė vos 1-2, tačiau pasidomėjus, kiek galvoja emigruoti, esą pakilo rankų miškas.
„Aš koncentruojuosi į užsieniečių ir užsienio kompanijų pritraukimą ir patrauklių darbo vietų kūrimą. Užsienio darbdaviai už tą pačią darbo vietą moka iki 70 proc. daugiau“, – sakė M. Sinkevičius.
Pasak ministro, baigdamas mokyklą žmogus turi žinoti, kad ir gimtinėje jo laukia patraukli darbo vieta. Todėl jis tikino savo dėmesį kreipiantis ne į „minkštuosius“, o į „kietuosius“ lietuvių sugrąžinimo metodus.
„Buvo Plungėje padaryta apklausa, kurios metu klausta, kas lemtų pasilikimą Lietuvoje. Plungiškiai sakė, kad reikia kino teatro ir baseino, tačiau aš asmeniškai tuo netikiu. Tikiu, kad jei sukursime gerai apmokamų darbo vietų, nusivylimo bus mažiau“, – aiškino jis.
M. Sinkevičius tikino, kad tokios idėjos po truputį tampa realybe – neseniai jam esą teko kalbėti su banko sektoriaus atstovais, kurie prasitarė apie planus įsteigti padalinį Lietuvoje ir klausė, kiek žmonių čia kalba skandinavų kalbomis.
Kas antras sugrįžtų už 1 tūkst. eurų „į rankas“
Savo ruožtu konservatorius Žygimantas Pavilionis tikino, kad kone kas antras emigrantas grįžtų, jei jam būtų mokamas 1 tūkst. eurų atlyginimas „į rankas“.
„Tačiau reikia suprasti, kad, kai kalbi apie sugrįžtančią Lietuvą, turi apimti visą Lietuvą“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad štai dabar stengiamasi pritraukti protus ir talentus, pamirštant kitą Lietuvos dalį.
„Juos suvilioja lietuviška mafija, tai šiuolaikiniai vergai. Reikia, kad įsijungtų kriminalistai, reikia informacinių priemonių, kad būtų informuojama, kas tavęs gali laukti“, – dėmesį į pamirštuosius atkreipė jis.
Ž. Pavilionis kalbėjo, kad Lietuvoje reikia įkurti agentūrą, kuri dirbtų emigrantų grąžinimo į Lietuvą srityje. Skirti daugiau dėmesio jis siūlė ir švietimui, svarstyti prašė apie mokestines lengvatas grįžtantiems, dvigubos pilietybės klausimą.
„Kanclerė Milda Dargužaitė pasakė, kad reikia dirbti tik su talentingiausiais ir protingiausiais, kitų mums nereikia“, – teigdamas, kad tokioms idėjoms nemato Vyriausybės pritarimo, aiškino jis.
Raudona riba – 4-5 metai
Vienam iš diskusijos stebėtojų atkreipus dėmesį į tai, kad mokesčius mes surenkame, bet visuomenei nėra aišku, kur pinigai panaudojami, ir tai esą svarbiausias dalykas, kodėl turime emigracijos problemą, Ž. Pavilionis kalbą vėl kreipė į dvigubos pilietybės ir agentūros kūrimo klausimus.
„Pinigų šiaip yra. 14-ai žinybų tie pinigai išdalijami, bet, į tą žmogų, kuris grįžo iš Norvegijos, nėra bendrai žiūrima kaip į visumą“, – aiškino jis.
Savo ruožtu M. Sinkevičius pripažino, kad ir jį dažnai aplanko nusivylimas, tačiau tai nereiškia, kad jis ruošiasi emigruoti.
„Yra tyrimai, kurie sako, kad 4-5 metai yra įsikūrimo užsienyje laikas, kai sukuriama socialinė aplinka ir po to emigrantus sunku susigrąžinti“, – kad turime mažai laiko, pastebėjo jis.
Lietuvoje nori studijuoti, bet ne dirbti
Tuo metu kitas diskusijos stebėtojas dalyviams papasakojo apie draugą, kuris studijavo Lietuvoje, tačiau sulaukęs pasiūlymo išvyko dirbti į Norvegiją. 7 metus ten jis vairavo vilkiką.
Tiesa, aptariamas draugas esą šiuo metu planuoja grįžti studijuoti į Vilniaus universitetą, nes Lietuvos aukštojo mokslo kokybę pripažįsta, tačiau apie darbą Lietuvoje net nesvarsto, esą čia tik programuotojams moka pakankamai.
„Reikia pritaikyti tą instrumentą, kurį taiko Didžioji Britanija, į kurią ir vyksta lietuviai. Ką tai reiškia? Neapmokestinamo minimumo didinimas“, – išeitį siūlė Ž. Pavilionis.
Suskaičiavo, kiek pinigų dėl emigrantų praradome
Visą tai išklausęs migracijos ekspertas Dainius Paukštė politikams kritikos nepagailėjo.
„Pačiais kukliausiais skaičiavimais (vaikų darželiai, mokyklos, bibliotekos, kultūros rūmai, teatrai, kinai, sveikatos apsauga, dėstytojų atlyginimai ir kita), išugdyti vieną žmogų valstybei kainuoja apie 60 tūkst. eurų. Pagal naujausius skaičiavimus, iš viso praradome 60 milijardų eurų. Šiandien valstybės skola yra 17 milijardų eurų“, – kalbėjo jis.
D. Paukštė taip pat tikino nesuprantantis, kaip politikai nesusėda kartu ir emigracijos klausimu nesuformuoja bendros nuomonės.
„Mes esame labai blogo dalyko išvakarėse. Demografinė krizė. Po šimto metų gal nieko nebeliks“, – įspėjo jis.
Migracijos eksperto manymu, galimybė suteikti žmonėms dviguba pilietybę – ne atsakymas, nes tuomet išvyks dar ir tie, kurie Lietuvoje liko.
Įžvelgė ir daugiau emigracijos padarinių
Tuo metu „Danske Bank“ Vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sakė, kad emigracijos pusės yra kelios. Pavyzdžiui, daliai visuomenės išvažiuojant, darbo vietos tampa brangesnės, tad atlyginimai liekantiems kyla – tą matome ir šiuo metu Lietuvoje.
„Tačiau, kita vertus, tie protai – neišnaudotas potencialas“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius priminė, kad dar prieš ES lietuviai buvo viena tų tautų, kuri niekada nevengė migruoti.
„Pats pirmas spektaklis – „Amerika pirtyje“, apie svajonių šalį“, – pabrėžė pranešėjas.
A. Pranckevičiaus teigimu, dėl galimybės būti laisvais mes kovojome ir Baltijos kelyje, ir sovietmečiu, tad laisvės apribojimas nėra atsakymas.
„Žmonės išvyksta dėl to, kad galbūt trūksta pasitikėjimo savo pačių valstybe“, – pagrindinę emigracijos priežastį įvardijo jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
