Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų. Socialiniuose tinkluose pasirodė skelbimų, kuriuose jiems siūloma pasinaudoti galimybe sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų. DELFI pasidomėjo, ar yra teisėtų būdų tai padaryti.
Kai kurie specialistai teigia, kad teoriškai yra galimybių sutaupyti dalį mokesčių, jeigu būsto paskolą darbuotojui suteikia ne bankas, o pats darbdavys. Tačiau tokia praktika yra rizikinga ir palyginti reta.
Vis dėlto kai kurie įmonių savininkai dalį savo atlyginimo skiria gyvybės draudimui arba pensijos kaupimui – šioms sumoms taikoma mokesčio lengvata. Dėl to paties sutarus ir su darbuotojais, jie taip pat galėtų sukaupti nemažą sumą, kuria būtų dengiamas būsto kreditas. Tiesa, ne viskas taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Dalį pinigų sumokėjo darbdavys?
Neseniai vienoje feisbuko paskyroje pasirodė intriguojantis skelbimas:
„Dėmesio įmonių savininkams ir darbuotojams! Ar žinote, kaip dalį savo būsto paskolos grąžinti per įmonę?
Viena šeima į mus kreipėsi, kad padėtume jai sudaryti finansinį planą, kaip greičiau grąžinti paskolą. Jų paskolos likutis buvo 110 500 Eur. Paskolą šeima turėjo grąžinti 2045 m.
Mums kartu pavyko sudėlioti planą taip, kad 65 266 Eur padengs įmonė ir paskolą grąžins šeima 2033 m., t. y. 12 m. ankščiau, o šeima papildomų išlaidų nepatirs.“
Detalesnę informaciją, kaip kiekvienam besidominčiam geriau sutaupyti, žadama suteikti kreipusis privačia žinute.
Paklausta, ką mano apie šį skelbimą, ar tokie mokesčių mokėtojų veiksmai būtų teisėti, VMI prie FM Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė komentavo:
„Jei įmonė už gyventoją sumoka paskolą ir palūkanas, tai būtų laikoma, kad asmuo gavo pajamas natūra. Nustačius tokius atvejus, padengta paskolos dalis ir palūkanos būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Jei asmuo yra įmonės darbuotojas, tai pajamos būtų apmokestinamos kaip su darbo santykiais.
Tokių atvejų VMI yra nustačius. Pvz., įmonė 2010 metais padengė jos akcininko ir vadovo 11 mln. Lt paskolą, gautą iš banko. Ši suma patikrinimo metu pripažinta gyventojo pajamomis ir apmokestinta kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Apskaičiuota 6 mln. Lt mokesčių.“
Įmanoma, bet labai rizikinga
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pripažino, kad darbdaviui perimti darbuotojo paimtą paskolą yra įmanoma.
„Paskolos, suteiktos fiziniams asmenims, neapmokestinamos GPM (taip pat „Sodros“ įmokomis), tačiau jei nėra skaičiuojamos palūkanos arba jų norma yra mažesnė nei rinkos palūkanų norma, tai yra pripažįstama kaip pajamos natūra.
Neskaičiuojamų paskolos palūkanų pajamos natūra yra lygios palūkanų sumai, kurios būtų mokamos įprastinės paskolos atveju. Jei taikoma mažesnė palūkanų norma, nei yra rinkos palūkanų norma, skirtumas pripažįstamas pajamomis natūra“, – aiškino asociacijos vadovė.
Darbuotojui išmokėdamas 1 tūkst. Eur atlyginimą „į rankas“, darbdavys nuo šios sumos papildomai sumokama apytiksliai apie 73 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų (t. y. dar apie 726 Eur).
Anot prezidentės, teoriškai būtų galima šių mokestinių išlaidų išvengti, jeigu darbuotojas ir darbdavys kaip nors sutartų, kad oficialus darbuotojo atlyginimas bus mažesnis, o mokėtinais mokesčiais būtų dengiama darbdavio iš banko perimta paskola.
„Vis dėlto toks susitarimas galėtų būti sudaromas tik „po kilimu“, t. y. neoficialiai. Tačiau įsivaizduokite, jeigu darbdavys sugalvotų įmonę parduoti arba, pavyzdžiui, išsiskirtų ir įmonės akcijos atitektų sutuoktiniui.
Net jeigu naujas įmonės savininkas sužinotų apie neoficialų sandorį su darbuotoju, jis neprivalėtų jo vykdyti ir galėtų pareikalauti grąžinti būsto paskolą ir darbuotojas jos negrąžintų, naujas įmonės savininkas galėtų perimti darbuotojo turtą (būstą)“, – paaiškino D. Čibirienė.
Jos teigimu, tarp įmonių nėra paplitusi praktika teikti darbuotojams paskolas, ypač tokias ilgalaikes, kaip paskolas būstui.
„Tokių atvejų pasitaiko, bet turi būti labai jau draugiški darbdavio ir darbuotojo santykiai, jie turėtų labai pasitikėti vienas kitu, nes tokios paskolos yra labai rizikingos. Nėra jokių garantijų, kad darbuotojas ją grąžins arba kad įmonės savininkai visada bus tie patys ir laikysis susitarimo“, – komentavo asociacijos vadovė.
Anot jos, jeigu darbdavys ir darbuotojas sudarytų normalią būsto paskolos sutartį, kurioje numatytų, kad ji bus dengiama iš jo atlyginimo, tada darbdavys privalėtų mokėti visus mokesčius.
Jeigu nemokėtų, jį patikrinusi Mokesčių inspekcija nustatytų, kad darbuotojas gauna pajamas natūra ir vis tiek paskaičiuotų mokesčius bei pritaikytų sankcijas už mokesčių nemokėjimą.
Tikina, kad viskas teisėta
Nepriklausomas kreditų ekspertas Marius Jansonas tikino, kad feisbuke išplatintame skelbime įvardyta galimybė sutaupyti yra visiškai teisėta ir paremta galiojančiais įstatymais.
„Tai tikrai nėra mokesčių vengimas. Įmonė būsto mokėjimo neperima. Skelbime tiesiog parašyta, kad įmonė gali apmokėti dalį būsto paskolos. Yra įstatymas, kuriame numatyta, kad neapmokestinama darbdavio mokamos įmokos už gyvybės draudimą arba į pensijų kaupimo fondų sąskaitą, jei tai neviršija 25 proc. darbuotojo darbo užmokesčio pajamų.
Ką daro įmonės savininkai? Jie tiesiog iki 25 proc. popierinės savo algos perveda į asmeninę pensinę sąskaitą. Tai reikia daryti mažiausiai 10 metų, o po to tuos sukauptus pinigus galima pasiimti ir naudoti pagal paskirtį ar poreikius – toliau kaupti pensiją, pirkti kitą NT, sumokėti už vaikų mokslus ar pasidengti būsto kreditą. Kas turi būsto kreditus, dažniausiai juos ir dengia“, – aiškino pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad itin svarbus 10 metų terminas. Jeigu darbdavio į sąskaitą pervedamus pinigus darbuotojas norėtų atsiimti anksčiau, nuo jų reikėtų mokėti ar grąžinti nesumokėtus mokesčius tiek 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, tiek „Sodros“ įmokas.
„Įstatyme numatyti keli variantai, kaip iš darbdavio galima gauti pajamų, kurios yra neapmokestinamos. Yra reikalavimas, kad pinigus, pvz., į pensijos kaupimo sąskaitą būtina mokėti 10 metų. Tačiau nedraudžiama tuos pinigus po 10 metų išsiimti ir padengti kreditą, jeigu sąskaitoje susikaupė tam tikra suma“, – komentavo M. Jansonas ir pabrėžė, kad telefonu neįmanoma paaiškinti visų niuansų, kaip sudaryti palankų finansinį planą ir sutaupyti lėšų.
Anot eksperto, prieš pasirašant lengvatinę sutartį kompanijos buhalterei svarbu būti susipažinus su įstatymu ir teisingai apskaičiuoti mokesčius, darbdaviui ir darbuotojui aiškiai susitarti dėl papildomų įmokų ir įsipareigojimų vienas kitam.
Be to, darbuotojas turi suprasti investavimo rizikas, nes pinigai yra investuojami – taigi labai svarbu teisingai pagal poreikius atsirinkti kompaniją ir jos siūlomą investavimo produktą, nes gali ne tik uždirbti, bet ir prarasti pinigus.
Lietuvos banko duomenis, šalyje yra išduota būsto paskolų, kurių vertė yra 6,8 mlrd. Eur. 2016 m. pabaigoje iš viso buvo išduota 204 tūkst. būsto paskolų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
