Į portalo „Kas vyksta Kaune“ elektroninio pašto dėžutę atėjo skaitytojo Sauliaus laiškas, skirtas Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Laiško siuntėjas sako esantis ketvirtos kartos kaunietis. O parašytame atvirame tekste nesunkiai galima užčiuopti, jog vyrui itin didelį rūpestį kelia daugeliui šiomis dienomis aktuali tema.
Kauniečiui Sauliui kaip ir nemažai daliai kitų Kauno gyventojų ypač svarbūs pastarieji pokyčiai mieste, susiję su medžių kirtimu. Portalo skaitytojas išsakė savo tvirtą nuomonę šiuo klausimu, kuria norime pasidalinti su jumis.
„Gerbiamas Mere, gerbiamas Administratoriau,
Jūsų vykdomos ūkinės pertvarkos Kaune žavi daugelį miestiečių, tačiau daliai, ypač prigimtinių kauniečių, objektyviai kelia ir tam tikrą nerimą. Žinoma, kad „greitas darbas dažnai yra velnio genamas”, tad norėtųsi, kad Jūsų vykdomos greitos permainos keičiant miesto veidą patirtų kuo mažiau klaidų, kurias vėliau būtų sunku ištaisyti.
Pastebimai rimtai užsimota pakeisti senuosius Kauno gatvių medžius. Vytauto prospekte, Miško gatvėje ir, turbūt, ir kitose vietose medžiai tiesiog ištisai išpjauti juos deklaruojant pakeisti naujais, paūgėjusiais, „labiau miestui pritaikytais” egzemplioriais. Tą
patį numatyta artimiausiu metu padaryti A.Smetonos alėjoje ir K.Donelaičio gatvėje.
Būdinga, kad priimant sprendimus dėl ištisinio medžių šalinimo, dažniausiai remiamasi anoniminių „specialistų rekomendacijomis”, esą medžiai yra tiek pažeisti, kad juos pakeisti yra tiesiog būtina. Įdomi detalė – dešimtys ir šimtai medžių, kurie daugybę metų sėkmingai augo, staiga per vienus metus ir, svarbiausia, visi vienu metu tapo tiek pažeisti, kad juos VISUS būtina pakeisti? Šiuo atveju nei anoniminės botanikos sodo specialistų rekomendacijos, nei miesto administracijos priklausomybėje esančių specialistų išvados nebeįtikina.
Svarbi yra ne bendrinė išvada, kuri galimai paremta atskirų pažeistų egzempliorių pavyzdžiais, bet realus kiekvieno medžio būklės įvertinimas (objektyvų įvertinimą puikiausiai galėtų duoti A.Stulginskio universiteto dendrologai ir kiti Miškų fakulteto specialistai).
Nerimtas yra ir motyvas apie šaligatvio plyteles iškilojusią šaknų problemą, kurios kitaip nesugebama išspręsti tik pašalinant senus medžius. Visur gatvės medžiai sudaro šią problemą ir su ja iki šiol puikiausiai buvo susidorojama atsakingai ir atsargiai pašalinant paviršines grindiniui trukdančias šaknis. Taip pat su medžių ligomis puikiausiai susidoroja mūsų Lietuvos fitopatologai, o su kenkėjais entomologai. Juk ir mūsų Kauno Ąžuolynas ne kartą turėjo didžiulių panašių problemų, tačiau net sovietiniai miesto vadovai nepavertė jo nauju atsparesniu Liepų Parku.
Tuo tarpu akivaizdu, kad daug senų Kauno gatvių medžių yra pažeistų. Galima sutikti ir su tuo, kad miesto apželdinimo priežiūra (kaip ir daugelis kitų miesto ūkio sričių) ankstesnių miesto vadovų buvo apleista. Tačiau kviečiu Jus susiturėti ir neskubėti su pačia drastiškiausia priemone. Liaudies išmintis teigia – „ką skubini, tą subini” (suprask: negerai išeina…).
Kiekvienas senas medis mena ryšį su praeitimi ir byloja apie jį prižiūrinčių ir globojančių asmenų (ar tai būtų žmogus, miestas ar ištisa valstybė) tam tikrą dvasinę kultūrą. Seną medį, kuris trukdo naujai statomai tvorai ar kitam statiniui pašalinti daug išminties nereikia, o sugebėti tokį palikimą išsaugoti, kol tai nereikalauja neadekvačių pastangų, kartais išties reikalauja daug inžinerinio sumanumo ir kūrybinių pastangų.
Tačiau būtent kiekviena miesto vieta, kurioje architektų talentas ir savininkų išmonė sukuria seno ir naujo sugyvenimą demonstruoja mūsų miesto kultūrą ir tampa miesto įvaizdžio pyrago „razina”. Tai – tvora „aplenkianti” seną medį; tai – pastatas, kuris taikiai „glaudžiasi” prie seno ąžuolo ir kurio statytojai sugebėjo išsaugoti jo gyvybingą šaknyną; tai – šimtametė alyva, „perskrodžianti” pastoginę; tai – senutė ilgametė gudobelė, sudaranti unksmingą pastogę kavinės lankytojams, arba apsamanojusi kriaušė, po kuria gali žaisti vaikai smėlio dėžėje Ramybės parke. Taip pat tai, ir nors pavienė, tačiau išsaugota šimtametė gatvės liepa, sudaranti realią unksmę troleibusų stotelės pakeleiviams ar ant suolelio prisėdusiai senai kauniečių porai. Urbanistams dar reikėtų gerai pasverti, ar maksimaliai išsaugojus senus nepažeistus medžius atliekant pilnutinę gatvės ir šaligatvių rekonstrukciją apskritai verta pašalintus pavienius egzempliorius atsodinti naujais, jeigu atsodintini medžiai nesudaro atskiro želdinių masyvo.
Svarbiausias Kauno įvaizdis yra jo ryšys su realia praeitimi. Miestiečiai nėra nusiteikę prieš tai, kas daroma naujai, tačiau juk ir Romos griuvėsių niekas „neišvalo” ir nebando paversti jų patraukliais kvartalais. Taip pat ir ten augančių senų medžių niekas nekeičia naujais – juos bando puoselėti, kol tai įmanoma. Būtų sunku atrasti garbingą praeitį ir vardą turinčių miestų, kurie savo senus gatvių medžius būtų užsimoję pakeisti naujais vien dėl to, kad jie seni. Juk seni Kauno gatvių medžiai, sudarantys jo „žalią veidą” (kuo taip viešai siekiame didžiuotis) ir yra vienas Kauno savitumo bruožų bei miesto vertybių.
Susidaro įspūdis, kad masiniu senų želdinių naikinimu siekiama išspręsti kitas problemas, pavyzdžiui didesnį architektūros objektų atidengimą ar sumažinti per didelį unksmingumą atskiriems pastatams. Tačiau šią problemą galima spręsti kitais būdais. Medžius galima genėti ne tik formuojant jų „uždaras” lajas (kaip įprasta Kaune gatvės želdinius apkarpant ištisu gatvės perimetru). Senam medžiui nuo kamieno ir pagrindinių šakų pašalinus smulkesnes šakas bei ūglius atsidengia medžio šakų skeletas, kuris dažnai atskleidžia kiekvieno medžio originalią šakų struktūrinę kompoziciją, formuojančią viešąją erdvę. Tuo tarpu tiesiog pašalinus apatines šakas ir sukėlus medžių lajas aukštyn yra ne tik ženkliai pagerinamas apatinės erdvės apšvietimas, bet ir išsaugoma unksminga seno miesto dvasia.
Kreipiuosi į Jūsų išmintingumą ir prašau didesnio atidumo numatytuose darbuose.
Pagarbiai:
Saulius Dambrauskas (advokatas, ketvirtos kartos kaunietis)
2017-08-09“, – savo laiške rašo kaunietis.
Papildyta rugpjūčio 14 d.
Rugpjūčio 14 d. advokatas S. Dambrauskas atsiuntė papildymą su prašymais Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“.
Skelbiame sutrumpintą variantą.
„Prašymas-pretenzija Kauno miesto merui, savivaldybės administracijai bei savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui:
1. Nedelsiant sustabdyti Kauno mieste vykdomus medžių šalinimo darbus.
2. Atlikti numatytų pašalinti želdinių būklės ekspertizę.
3. Sudaryti sąlygas į Komisijos darbą įtraukti kompetentingus dendrologijos ir apželdinimo specialistus, kurių kandidatūras deleguotų suinteresuota visuomenė.
4. Pateikti visus su miesto medžių šalinimu susijusius duomenis ir juos pagrindžiančių dokumentų kopijas.
Po šiuo raštu pasirašė ir visuomenei žinomi asmenys Vytenis Jakas, Giedrė Aleksandravičiūtė, Tadas Šimkus ir kt.
Įmonės „Kauno gatvių apšvietimas“ reikalaujama nutraukti neteisėtai vykdomus darbus:
1. Atskirose Kauno gatvėse šiuo metu masiškai šalinami miesto gatvių medžiai. Mūsų turimais duomenimis šiuos darbus vykdo Jūsų įmonė.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintu Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašu šie šalinami medžiai priskirti saugotiniems želdiniams.
3. Remiantis Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis medžių ir krūmų persodinti negalima medžių vegetacijos metu (8.5 punktas). Vadovaujantis Kauno miesto želdinių ir želdinių apsaugos taisyklių 43.2. punktu draudžiama vykdyti želdinių kirtimą ar kitokį pašalinimą, persodinimą jų vegetacijos metu, išskyrus atvejus, kai želdiniai yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui. Taip pat pagal Aprašo 6.2 punktą saugotinų medžių ir krūmų persodinimo darbai vykdomi pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą želdinių pertvarkymo projektą ar schemą.
4. Tokiu būdu pranešame, kad šalindami miesto medžius vegetacijos metu, taip pat neturėdami patvirtinto želdinių pertvarkymo projekto ar schemos, Jūs atliekate neteisėtus veiksmus, už kuriuos Jums ir Jūsų įmonei kils neigiami teisiniai padariniai net ir tuo atveju, jeigu reikiami leidimai medžių šalinimui yra išduoti. Tokiais veiksmais gali būti padaryta didelė žala, kuri bus priteista iš įmonės ir/arba įmonės vadovo, jeigu atitinkami Savivaldybės veiksmai išduodant tokius leidimus bus pripažinti neteisėtais.
5. Atitinkamai šiuo dokumentu teikiu Jums formalų reikalavimą sustabdyti medžių pjovimo darbus Kauno mieste medžių vegetacijos laikotarpiu ir informuoju, kad dalis kauniečių yra pasirengę realiai neleisti vykdyti neteisėtą medžių pjovimą.
6. Jums taip pat žinotina, kad šiuo metu yra inicijuojamas teisminis procesas dėl Kauno miesto medžių šalinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat suinteresuotų asmenų grupė, įgyvendindama teisės aktų jai suteiktas teises, yra pateikusi prašymą Kauno miesto savivaldybei dėl numatomų šalinti želdinių būklės ekspertizės atlikimo, kurios išvados privalės būti pateiktos visiems suinteresuotiems subjektams prieš šalinant minėtus miesto medžius. Todėl skuboti Jūsų veiksmai gali tik sukurti papildomas prielaidas neigiamiems teisiniams padariniams atsirasti.“
Ką manote apie kauniečio išsakytą nuomonę? Kurioje barikadų pusėje šioje situacijoje esate jūs: ar masiškai kertant medžius elgiamasi teisingai, ar, priešingai, – per draug drastiškai?
