Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos Lietuvai atveria visą spektrą galimybių, bet pasinaudoti jomis bus labai sudėtinga, sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
Bene pagrindinė to priežastis – tiesioginio verslo klasės skrydžio tarp Vilniaus ir Londono nebuvimas. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra šią savaitę pristatys apžvalgą „Brexit“: naujos galimybės Lietuvai pritraukti užsienio investuotojus?“. Joje kalbama apie tai, kaip Lietuva galėtų susigrąžinti į Jungtinę Karalystę (JK) išvykusius talentus, pritraukti gamybos, paslaugų ir technologijų sektorių investuotojus.
Apžvalgoje yra ir konkretūs pasiūlymai, vienas kurių – geresnis susisiekimas oru verslo klase.
„Dabar į Vilnių nėra skrydžių nei iš Londono Hitrou, nei Getviko oro uostų, kurie verslo susisiekimui yra itin svarbūs. Patogus susisiekimas ypač aktualus verslo paslaugų centrams, IT įmonėms“, – rašoma „Investuok Lietuvoje“ apžvalgoje.
M. Katinas susiklosčiusią situaciją vadina komiška.
„Jei Lietuva nori laimėti iš „Brexit“, tai mes su „Raynair“ nieko neparskraidinsime. Jei Lietuva neturės tiesioginio skrydžio su Londonu, tai mūsų vertės pasiūlymas yra dramatiškai sudėtingas.
Mūsų 3–4 metų patirtis yra, kad atskrenda jie (investuotojai – DELFI) ir sako: „Viskas būtų gerai, bet gal jūs galite kažkaip susitvarkyti?“. Jei tai neįvyks per artimiausius kelis metus, tai mūsų šansai pritraukti stiprų vardą yra nykstamai maži“, – sakė jis.
Kalbina „British Airways“
M. Katinas sutiko, kad tiesioginio verslo klasės skrydžio tarp Vilniaus ir Londono klausimas nėra lengvas.
„Čia yra kompleksinis sprendimas, kai Lietuvos oro uostai ir Vyriausybė turi surasti būdą subsidijuoti veiklą, stipriai pardavinėti, išsiaiškinti JK oro uostų ekosistemą ir galų gale pasiekti tikslą, kad atsirastų skrydis.
Iš esmės reikia išsiaiškinti sąlygas, kuriomis „British Airways“ sutiktų skraidyti, o šiuo metu didžiausia problema yra tai, kad Europos Sąjunga turi didžiulį teisinį ribojimą, kuris sako, kad valstybė per 3 metus negali skirti daugiau nei 250 tūkst. eurų subsidijoms. Tokios sumos nepakanka, kad Londono kryptis atsirastų“, – dėstė jis.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas pasakojo, kad gudresnės šalys, pavyzdžiui, Estija, sugalvojo mechanizmų su turizmo skatinimu ir taip padidina subsidiją.
„Tai tikrai apsimokanti investicija, nes vienas geras investuotojas per kelis metus sumokėtų apie 6 mln. eurų mokesčių į biudžetą. Tai subsidijuoti 0,5 mln. eurų yra geriau nei niekada ir nekonkuruoti. Jei pritrauksi tris investuotojus, gausi 18 mln. eurų.
Be to, subsidijuoti turbūt reiktų tik pradžioje. Jei skrydis pasirodo rentabilus, tai valstybė patraukia rankas ir verslas vyksta įprastai“, – įrodinėjo M. Katinas.
Pasak pašnekovo, „British Airways“ kol kas netiki, kad žmonės iš Lietuvos skraidytų į Londoną brangiai. Prie britų abejonių prisideda ir tai, kad į Londoną jau skraido pigių skrydžių oro linijos „Raynair“, su kuriomis reikėtų konkuruoti.
„Investuok Lietuvoje“ apsiima sukurti teisinį modelį, kuris leistų skirti finansavimą. Finansavimą galėtų suteikti Susisiekimo ministerija, savivaldybės irgi ruošiasi. Šiuo metu Lietuvoje yra veikiantis toks maršrutų plėtros fondas, skirtas subsidijoms. Reiktų tą fondą padidinti, sukurti lankstesnį veikimo modelį, kuris leistų atidaryti Londoną“, – sakė M. Katinas.
Bandys susigrąžinti emigrantus
Apžvalgą apie „Brexit“ galimybes pristačiusi „Investuok Lietuvoje” analitikų grupės vadovė Lijana Lubytė-Medekšienė sakė, kad JK išstojimas iš ES paveiks visą Europą.
„Lietuvai, siekiant pasinaudoti dėl „Brexit“ atsirandančiomis galimybėmis, reikėtų veikti tikslingai. Visų pirma, „Brexit“ kontekste itin aktualus tampa emigravusių lietuvių grįžimo į šalį klausimas ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš kitų šalių pritraukimas“, – pasakojo ji.
TUI plėtros agentūra dėl to nusprendė sukurti užsienyje gyvenančių aukštos kvalifikacijos specialistų (lietuvių ir užsieniečių) pritraukimo portalą – „WorkInLithuania“ bei su tuo susijusias viešinimo kampanijas.
„Minėtas informacinis portalas suteiks aukštos kvalifikacijos specialistams informaciją apie darbo galimybes Lietuvoje įsteigtuose tarptautinių bendrovių padaliniuose (technologijų, paslaugų ir gamybos sektoriuose) bei kitą informaciją, naudingą grįžtantiems ir atvykstantiems dirbti į Lietuvą asmenims“, – rašoma apžvalgoje.
Išskyrė konkrečias sritis
Be to, „Investuok Lietuvoje” vertinimu, siekdama išnaudoti besikeičiančių užsienio investicijų srautų Europoje galimybes, Lietuva turėtų orientuotis į tas sritis, kuriose matomos didžiausios perspektyvos.
„Kaip tokias galima išskirti finansinių institucijų paslaugų centrų perkėlimą, tam tikrų gamybos (automobilių komponentų, aviacijos inžinerijos) ir gyvybės mokslų įmonių projektus, šalies vertės pasiūlymo žaidimų industrijos ir kitų nišinių aukštųjų technologijų įmonėms tobulinimą bei žinomumo didinimą“, – teigė L. Lubytė-Medekšienė.
„Fintech“ viliotinis
„Brexit“ apžvalgoje taip pat kalbama apie galimybę Lietuvai pritraukti daugiau finansinių technologijų („fintech“) įmonių.
„Užmojis prisivilioti didžiausias finansinių paslaugų įstaigas ir tokiu būdu tapti naujuoju žemyno finansų centru Lietuvos sostinei būtų kiek per ambicingas. Pagrindinė to priežastis – menkas Vilniaus žinomumas“, – pripažįstama apžvalgoje.
Vis dėlto, siūloma nenuleisti rankų, nes Lietuvos vertės pasiūlymu šioje srityje gali tapti greitesnės ir pigesnės licencijų procedūros.
„Technologijų infrastruktūra išvystyta geriau nei daugelyje kitų ES valstybių. Papildomo patrauklumo šaliai prideda ir Lietuvos banko iniciatyvumas: jau pradėjo veikti „Newcomer“ programa, orientuota į konsultacijų naujai besisteigiančioms „fintech“ įmonėms teikimą, taip pat šiais metais rinkai bus pristatyta reguliacinės smėlio dėžės (angl. sandbox) koncepcija“, – teigia „Investuok Lietuvoje“.
Daug neaiškumo
Svarbu pažymėti, kad visi šie svarstymai vyksta tuo metu, kai reali „Brexit“ baigtis nėra žinoma. Šiuo metu išskiriami keli pagrindinai įvykių eigos scenarijai.
Pagal pirmąjį, JK nusprendžia likti Europos ekonominėje erdvėje. Vadinamasis „minkštasis „Brexit“ reikštų, kad JK didžiąja dalimi išsaugotų laisvą prieigą prie bendrosios rinkos ir beveik nepakitusius ekonominius santykius su ES, tačiau privalėtų laikytis laisvo prekių, paslaugų, žmogiškųjų išteklių ir kapitalo judėjimo principų.
Pagal antrąjį, JK turi galimybę derėtis su ES dėl dvišalės laisvosios prekybos sutarties. Nors dvišalės prekybos sutartys skiriasi tikslais ir apimtimi, dažniausiai tokio tipo susitarimuose atsisakoma muitų prekėms, o paslaugų judėjimas ir apmokestinimas liberalizuojamas.
Pagal trečiąjį, kuris vadinamas „kietuoju „Brexit“, JK su ES nepasiektų jokio bendro susitarimo, todėl tarpusavio prekyba būtų vykdoma pagal Pasaulio prekybos organizacijos nustatytas taisykles.
M. Katinas šiuos scenarijus iš investicijų pritraukimo perspektyvos komentavo taip:
„Politikai ir diplomatai sakytų, kad bet kokiu atveju – svarbiausia yra išlaikyti geriausius santykius. Grubiai tariant, turbūt yra daugiau grėsmės tame „kietajame“ scenarijuje, nes tada ir mūsų tautiečiams, ten gyvenantiems, būtų kažkokie dramatiški pokyčiai. Tai mes turėtume labai daug dalykų, kurie būtų negatyvūs.
Tačiau tik investicijų požiūriu „kietasis“ scenarijus reiškia, kad JK verslai išsikrausto ir pasklinda po Europą, bet mums reiktų dirbti su mintimi, kad tebūnie būna „minkštasis“ scenarijus – mes tiesiog atrasime savo nišas, kuriose galėsime kažką nuveikti“.
„Investuok Lietuvoje“ daro išvadą, kad Lietuva turi didžiausią potencialą pritraukti ne pačios JK įmones, bet kitų šalių, kurios dėl „Brexit“ dvejoja ten investuoti.
„Kol jie ten kapanojasi, mes tiesiog kovojame dėl investicijų, kurios anksčiau būtų automatiškai į JK nukeliavusios. Japonų, amerikiečių investicijų dabar daug praranda anglai, dėl to, kad jie yra neaiškūs“, – apibendrino M. Katinas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
