Antradienį Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl ketverių metukų berniuko žiauraus nužudymo Kėdainiuose. DELFI vėl kalbino prokurorą. Tačiau šįkart su prokuroru kalbėjome ne apie pasekmes, o apie galimas žiauraus nusikaltimo priežastis: kaltinamųjų gyvenimo peripetijas, gyvenimo būdą.
Taigi, apie viską nuo pradžių. Pasak Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko, kaltinamieji susipažino internetinių pažinčių portale. Netrukus po to, Gediminas Kontenis ir Monika Kaziukaitytė pradėjo kartu gyventi. Kurį laiką gyveno vieni. Tačiau netrukus su jais apsigyveno ir M. Kaziukaitytės mažametis sūnus Matas. Berniukas anksčiau gyveno su M. Kaziukaitytės mama.
Mažametis buvo kliuvinys
Prokuroro teigimu, nors berniukas ir buvo prižiūrėtas, auklėjimo metodai buvo abejotini: „Negalime sakyti, kad vaikas buvo nepavalgęs, neaprengtas, neprižiūrėtas, tačiau auklėjimo metoduose buvo naudojamas tiek G. Kontenio, tiek ir mamos smurtas vaiko atžvilgiu.“
Be to, nors prokuroras ir negali vienareikšmiškai teigti, tačiau iš bylos duomenų susidaro vaizdas, kad berniukas kaltinamųjų gyvenime buvo lyg ir kliuvinys.
„Byloje yra tokių duomenų, na, kai kurių pasisakymų, kad pagal amžių, M. Kaziukaitytė galbūt buvo dar per jauna motinystei. Tiek G. Kontenis, tiek ir M. Kaziukaitytė mėgo laisvesnį, vėjavaikiškesnį gyvenimo būdą. Todėl galima daryti įvairias prielaidas“, – apie kaltinamųjų gyvenimo prioritetus kalbėjo prokuroras.
Kaimynai nesiskundė
Pagal surinktus duomenis, šeima su kaimynais nesipyko, jie praktiškai nesiskyrė nuo kitų. Kartais iškildavo nesutarimų dėl triukšmo, tačiau kaimynai pabendraudavo ir konfliktus išspręsdavo tarpusavyje.
„Kaip bebūtų, byloje nėra duomenų, kad aplinkiniai kaimynai būtų girdėję, jog būtų skriaudžiamas vaikas ir dėl to būtų kviečiama policija ar kitos tarnybos. Žinoma, tam tikrų konfliktų su minima šeima kaimynai turėjo. Tačiau tie konfliktai buvo išsiaiškinami vietoje, tarpusavyje. Specialioms tarnyboms tai nebuvo žinoma. Ir tai nebuvo dažni atvejai“, – toliau kaltinamųjų gyvenimo akcentus dėliojo prokuroras.
Vartojo narkotikus
Kaip jau anksčiau minėta, tiek G. Kontenis, tiek ir M. Kaziukaitytė mėgo vėjavaikišką gyvenimo būdą. Greičiausia dėl to nei vienas iš kaltinamųjų neneigia, kad gyvendami kartu vartojo tiek narkotines, tiek ir psichotropines medžiagas. M. Kaziukaitytė teigia, kad svaigintis minėtomis medžiagomis pradėjo tik apsigyvenusi su G. Konteniu.
Be to, pasak prokuroro, kaltinamieji svaigindavosi ir prie mažamečio: „Tyrimo metu gauta tokių duomenų, kad G. Kontenis su M. Kaziukaityte svaigindavosi netgi mažamečio M. Kaziukaitytės sūnaus akivaizdoje. Būdavo važinėdavo automobiliu ir svaigindavosi, o su jais kartu būdavo Kaziukaitytės sūnus“.
Jis linkęs nusikalsti, ji bausta administracine tvarka
Kalbėdamas apie kaltinamųjų asmenybes, V. Gataveckas daugiau dėmesio sutelkia G. Konteniui. Prokuroro teigimu, G. Kontenis yra linkęs nusikalsti.
„G. Kontenis praeityje, iki šio įvykio, kuriuo dabar yra kaltinamas, Lietuvoje buvo teistas 2 kartus: pirmą kartą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimo (bausmę atliko), antrąjį – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams. Šiuos nusikaltimus, kuriais dabar yra kaltinamas, jis padarė per bausmės atidėjimo laikotarpį. Be to, visai neseniai G. Konteniui yra išduotas Europos arešto orderis, įtariant jį dalyvavus juvelyrinių prekių parduotuvės apiplėšime Vokietijoje.“ – G. Kontenio „žygdarbius“ vardijo prokuroras.
Pasak V. Gatavecko, šiuo metu G. Kontenis negali būti išduotas Vokietijai. Tačiau vėliau, pabaigus procesą, jis bus išduotas Vokietijos teisėsaugos institucijoms, bent jau laikinai.
M. Kaziukaitytė anksčiau neteista, tačiau administracine tvarka taip pat yra bausta (pažeidimai nėra smurtinio pobūdžio)
Būdo savybės
Prokuroro teigimu, G. Kontenis ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai aktyvus, komunikabilus, stengėsi sudaryti apie save tam tikrą įspūdį, aktyviai dalyvavo visuose veiksmuose. Ko negalima pasakyti apie M. Kaziukaitytę.
„Ji psichologine prasme yra priešingybė Konteniui. Viso proceso metu buvo rami. Dalyvaujant tyrimo veiksmuose, kuriuose ji turėjo teisę užduoti klausimus, pareikšti pastabas, iš Kaziukaitytės nieko nesu išgirdęs.“ – būdo savybes akcentavo V. Gataveckas.
Mamos nesiejo emocinis ryšys su sūnumi
Žiauru, tačiau, pasak prokuroro, susidaro vaizdas, kad sūnaus mirtis didelio emocinio smūgio M. Kaziukaitytei nesukėlė: „Sprendžiant iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, mes neturime tokių duomenų, kad Kaziukaitytė būtų jautusi labai didelį sukrėtimą, kažkokias neigiamas emocines pasekmes. Be abejo, negali žinoti, ką žmogus jaučia, bet tokių duomenų tikrai nėra.“
Kaltinamieji suvokė savo veiksmus
Bendraudamas su M. Kaziukaityte, prokuroras jokių psichologinių problemų nepastebėjo.
„Kaziukaitytė pakankamai adekvati, adekvačiai vertina situaciją. Jos emocijos atitinka tą aplinką, kurioje ji yra. Jeigu vertini kaip ne specialistas, tai tikrai nieko negalima pastebėti.“ – kalbėjo prokuroras.
Žinoma, abu kaltinamieji buvo tirti psichiatrų, su jais buvo kalbama, buvo vertinami jų medicininiai duomenys.
„Psichiatrų išvada vienareikšmė tiek dėl vieno, tiek dėl kito: jokių psichinių nukrypimų, kurie turėtų įtakos jų veiksmams tiek įvykio metu, tiek gebėjimams suvokti ir vertinti tą įvykį vėliau, nei veikos padarymo metu, nei po to jie neturėjo.“ – psichikos sutrikimų galimybę atmetė prokuroras.
Tyrimas
Na, ir pabaigai šiek tiek apie patį tyrimą. Prokuroras teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug įvairių tyrimų. Tyrimo trukmei didelę įtaką turėjo ekspertinių įstaigų ekspertų ir specialistų darbas. Visi paskirti tyrimai buvo atlikti itin operatyviai. Atlikti psichologiniai, trasologiniai, biologiniai, cheminiai, DNR ir kiti tyrimai.
Buvo tiriami tiek kaltinamųjų, tiek aukos daiktai. Daiktai, kurie buvo naudojami smurtaujant berniuko atžvilgiu. Buvo aiškinamasi, kur kieno kraujas, kur kito pobūdžio biologiniai pėdsakai, tiriamas pėdsakų susidarymo mechanizmas. Tarkim, jei užtyškant, tai kuria kryptimi, ar iš viršaus, ar iš apačios, ar kontakto būdu ir taip toliau. Buvo identifikuojama, ant kokio objekto, kurio iš asmenų biologiniai pėdsakai yra.
Visais šiais tyrimais buvo siekiama paneigti arba patvirtinti vieno ar kito kaltinamųjų parodymus.
Šis ikiteisminis tyrimas baigtas bei pradėti supažindinimo su bylos medžiaga veiksmai dar birželio 19 d. Pasak prokuroro, tokio sudėtingumo bylai ištyrimo terminas tikrai geras.
„Kaip tokiai bylai, aš manau, kad tai labai trumpas laiko tarpas. Kaip žinia, pačiame įvykyje dalyvavo trys asmenys, iš kurių tik vienas prisipažįsta (G. Kontenis DELFI past.), M. Kaziukaitytė nuo tyrimo pradžios neigia savo kaltę ir trečiasis asmuo – nukentėjusysis, kurio mes neturime galimybės apklausti ir sužinoti įvykio aplinkybių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
