Visi sandoriai, viršijantys 3 tūkst. eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3 tūkst. eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.
Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.
„Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Be to, Vyriausybės nuomone, negali būti tokios situacijos, kai valstybė išleidžia daugiau nei uždirba. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šalyje vis dar dalis piniginių sandorių yra šešėlyje, nusikalstamu būdu gaunamos nemažos sumos pinigų. Šis sprendimas bus papildomas įrankis kovoje su korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, kuomet neteisėtai finansuojamos politinių partijų rinkimų kampanijos šimtatūkstantinėmis sumomis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, pastebima tendencija pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas mažinti.
Jei Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
