Birželio 1 dieną P. Mažylio gimdymo namų kiemelyje surengta šventė Vaikų gynimo dienos proga – „Istorija atgimsta mažyliuose“. Joje apsilankė garbus svečias, šios ligoninės įkūrėjo, Lietuvos akušerijos pradininko prof. Prano Mažylio anūkas – Vasario 16-osios akto atradėjas, mokslininkas, dėstytojas prof. Liudas Mažylis.
Nuo 1936 m. balandžio 4 d., kai Kaune įkurta ši privati akušerijos – ginekologijos ligoninė, o dabar įstaiga tiesiog vadinama P. Mažylio gimdymo namais – čia jau gimė 100 tūkst. kūdikių.
Vos prasidėjus šventei prof. L. Mažylis ligoninei įteikė brangią dovaną – seną, firminį šios įstaigos voką su sveikinimu ir savo nuotrauka. „Tai mano senelio 1936 m. įsteigta ligoninė, apsilankius čia sukyla nostalgija. Pats juk dešimt metų pastate įrengtame bute gyvenau pas senelį P. Mažylį. Šiuo metu gyvenu visai netoliese. Nuostabu atvykti čia ir „kiaurai“ apžiūrėti laiptines, koridorius, kur prabėgo vaikystė. Tai stebuklingiausi prisiminimai! Jaučiuosi kaip atvykęs į gimtąjį namą“, – besišypsodamas kalbėjo prof. L. Mažylis.
Jis kartu su tėvais ir seneliais gimdymo namuose įrengtame 6 kambarių bute gyveno iki 10 metų. Sovietmečiu, kai privati P. Mažylio ligoninė buvo nacionalizuota, mažajam Liudui seneliai ir tėvai griežtai liepdavę nenuklysti į ligoninės koridorius, o aukštų čia buvę net keturi. „Išėjęs iš mūsų buto laiptinėje mačiau duris, per kurias buvo galima patekti į gimdymo namų patalpas, bet to niekada nemėginau“, – teigė L. Mažylis. Jis prisiminė, kad gimdymo namuose iki šiol stovi nemažai interjero detalių, išlikusi koridorių struktūra, laiptinių porankiai, kabinete stovi originali kėdė, kabo senasis šviestuvas, tebetarnauja tie patys laiptai, parketas.
Dabar šiose patalpose įrengtos įprastos palatos ir operacinės, senojo buto – nelikę. Tiesa, apie jį primena netoliese stovintis P. Mažylio biustas.
„Daugkas pasikeitę, pažiūrėkite kokie agregatai išdygo, viskas patobulėję, įrengtas baseinas, bet dera pažymėti, kad mano senelis statė šį pastatą kaip to meto moderniausią, viduje net stovi „Šindlerio“ liftas, kuris ir dabar vežioja žmones. Kaune tokių turbūt tik du”, – pasakojo prof. L. Mažylis.
Jis pastebėjo, kad sovietams nacionalizavus ligoninę, jos senelio butas nepaliestas, tad išliko dokumentai, baldai, knygos, tai paveldas, kurį anūkas iki šiol kruopščiai saugo. „Kaune prasidėjus leidimų statyboms išdavimui, senelis po 1960 m. gavo leidimą pastatyti kitą namą ir iš čia išsikraustė”, – pasakojo profesorius.
Laikinoji gimdymo namų vadovė Irena Tumelionienė džiaugėsi, kad prof. L. Mažylis dalį išsaugotos senelio bibliotekos padovanojo gimdymo namams. Ji pasakojo, kad anuomet privačioje ligoninėje gimdymas atsieidavo nepigiai. „Galėjo kainuoti tiek, kiek karvė, anų laikų rodikliais – tikrai nemažai”, – pastebėjo I. Tumelionienė.
Iš atsiminimų knygų, metraščių ji nupiešė prof. P. Mažylio paveikslą: „Labai atsakingas, labai reiklus, kruopštus, sąžiningas, rūpestingas, reikalavo aukšto lygio priežiūros, nes gimdymas brangiai kainuodavo. Jis ir iš studentų reikalaudavo pačio aukščiausio lygio. Štai prisiminimuose rašo, kad vienas studentas atėjo perlaikyti egzaminą į jo kabinetą. Vaikinas taip bijojo, kad net… prisišlapino. Buvo tokio lygio drausmė!”, – pasakojo I. Tumelionienė. Griežti reikalavimai kelti ir kolektyvui: akušerės visad vaikščiodavo su preciziškai baltomis kepuraitėmis, itin tvarkingos išvaizdos, puikiai išmanė savo darbą.
Po P. Mažylio gimdymo namus vedžiojusi gydytoja akušerė ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė besdama į paradines duris V. Putvinskio gatvėje pažymi, kad nuo pat 1936 m. išlikęs tas pat įėjimas į pastatą, laiptinės. Nors pastatas rekonstruotas, tačiau autentiškos detalės paliktos. „Čia jau gimė 100 tūkst. vaikų, dabar per dieną vidutiniškai gimsta 3-4 mažyliai. Štai ir dabar (mosteli ranka į gimdyklą) gimdymo bloke krykštauja ką tik į pasaulį atėję kūdikiai. Magiška akimirka”, – kalbėjo H. Kažemėkaitytė.
P. Mažylio gimdymo namų vadovo pavaduotojas akušerijai ginekologijai Marius Goberis prisiminė, kad įstaigoje, veiklos pradžioje, per metus gimdavo po 2 tūkst. mažylių, o šiuo metu per metus po 1 tūkst.
„Dera žinoti, kad šios įstaigos įkūrėjas prof. P. Mažylis susistemino akušerines ginekologines paslaugas, sukūrė sistemą, siekiančią mažinti vaikų ir motinų mirtingumą, rašė knygas, operacijų metodikas, kuriomis dar ir dabar naudojamės. Džiugu, paminėti, kad per visą šios ligoninės istoriją stipriai pasikeitė požiūris į vyrų dalyvavimą gimdyme: anksčiau jų neįleisdavo į skyrių, tad būdavo, vyrai ir per langus įlipa ar paslapčia perduoda moterims lauktuvių. Dabar liberaliau, vyrai dalyvauja apie 60-70 proc. gimdymų”, – sakė M. Goberis. Pašnekovas paminėjo ir šiuose gimdymo namuose 2009 m. įrengtą „Gyvybės langelį”, nuo veikimo pradžios čia priglaudusį 15 kūdikių, vieną jų, beje dar vakar.
