Vidutiniai kėdainiečių atlyginimai, pasirodo, jau lenkia net Kauno regioną, tačiau net ir tai nesustabdo žmonių nuo emigracijos. Iš kai kurių rajono vietovių į užsienį išvykstama šeimomis. Kėdainiuose gyventojų skaičius mažėja sparčiau nei visoje Lietuvoje.
Uždirbama kiek daugiau
Kėdainiuose verslo bendruomenei bei visuomenei buvo pristatytos pagrindinės makroekonomikos tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje bei esminiai socialiniai ir ekonominiai pokyčiai savivaldybėse. Šiuos duomenis kėdainiečiams pristatęs banko „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis turėjo tikrai gerų žinių – vidutinis kėdainiečių atlyginimas auga labai sparčiai ir jau aplenkė Kauną. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė – kaip ir kitos savivaldybės, mūsų kraštas turi labai opią problemą – aukštą emigracijos lygį.
„Atlyginimų vidurkis Kėdainiuose yra labai aukštas. Jis yra 4–5 vietoje tarp visų Lietuvos miestų ir didesnis net už Kauno. Kėdainiuose vidutinis darbo užmokestis siekia 610 eurų, Kaune – 600 eurų, o štai pas kaimynus raseiniškius – tik 474 eurus. Be abejo, tai lemia kelios labai stambios įmonės, kurios daro didžiulę įtaką bendram atlyginimų vidurkiui, bet aš manau, kad prognozės yra tik optimistinės“, – sakė Saulius Drasutis.
Atlyginimai didėja, o produktyvumas – ne
S. Drasutį labai neramina didžiuliai emigracijos mastai, taip pat neproporcingai didėjantys atlyginimai nedidėjant darbo produktyvumui. Kitaip tariant, verslininkai darbuotojams moka daugiau, nors jų darbo našumas dėl to nedidėja. Tad belieka prognozuoti, jog ateityje bus atsisakoma žmogaus darbo, automatizuojant vis daugiau procesų. Šioms tendencijoms prielaidas sudaro ir darbo rinką itin skaudžiai paliečiantys nemažėjantys emigracijos srautai.
„Emigracija – tai didžiulis iššūkis visoms savivaldybėms. Iš tiesų matome, kad emigracijos mastai nemažėja. Iš Lietuvos, taip pat iš Kėdainių, žmonės vos ne kasdien išvažiuoja dirbti į užsienį. Savo išvykimą deklaravo apie 30 000 žmonių visoje Lietuvoje. Bet čia tik tie, kurie deklaravo. Juk ne paslaptis, kad yra ir nedeklaravusių savo išvykimo dėl įvairių turtinių santykių Lietuvoje. Beje, Kėdainiuose gyventojų skaičius sparčiau mažėja negu Lietuvos vidurkis. Tai taip pat labai liūdina”, – sako S. Drasutis.
„Dar viena didžiulė problema – neproporcingai didėjantys atlyginimai nedidėjant darbo produktyvumui. Tai labai opi problema. Aišku, lyginant su Europos vidurkiu, mūsų atlyginimai atrodo labai maži, tačiau, lyginant su produktyvumu, atrodome labai prastai. Paprastai galiu pasakyti taip, kad produktyvumas neaugo iš viso, o atlyginimai didėjo. Tai reiškia, kad reikia daugiau investuoti į naujas technologijas, į naujoves. Būtina didinti produktyvumą“, – pabrėžia pašnekovas.
Trūkstant darbuotojų – investuos į technologijas
Banko atstovas teigė, kad ekonomika Lietuvoje augs. Tačiau ką daryti plėtrą planuojantiems verslininkams, kur rasti darbuotojų vis didėjant emigracijai?
„Mūsų ekonomistai prognozavo, kad bendras vidaus produktas augs apie 2,8 procento, o dabar teko keisti prognozes, nes visi rodikliai rodo, kad jis gali kilti apie 3 procentinius punktus. O tam yra kelios priežastys. Viena iš jų – mes tikimės, kad padaugės investicijų iš įmonių. Jau dabar mes susiduriame su problema, jog įmonėse trūksta darbo jėgos, tad manome, jog neišvengiamai įmonės investuos į technologijas. Tai bus tiesiog būtina. Kitų išeičių mes nelabai matome“, – pabrėžė S. Drasutis.
Pasaulio ekonomines prognozes specialistas taip pat vertino optimistiškai. Tačiau pabrėžė, kad prognozuoti pasaulinę ekonomiką yra labai sunku, nes vyksta daug įvairių procesų. Vienas iš tokių – Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos.
„Noriu pabrėžti, kad pasaulis išgyvena tikrai geresnius laikus nei anksčiau. Ekonominės prognozės tikrai yra labiau optimistinės nei pesimistinės. Savaime aišku, kad daugiausia prie bendrojo vidaus produkto augimo prisideda besivystančios šalys. O ekonomistai ekonomines prognozes šiemet tik pagerino. O tai liudija, kad ateityje turėtų būti geriau“, – sakė banko atstovas.
Prognozės skiriasi nuo realybės
S. Drasučio prognozes susirinkusieji į konferenciją vertino gana dviprasmiškai. Vieni teigė, jog tai – tik statistiniai duomenys, kurie gali skirtis nuo realybės, kalbant apie emigraciją.
„Mūsų duomenimis, emigruoja daug daugiau žmonių nei nurodo Statistikos departamentas. Emigruoja net ir ištisos šeimos. Gyventojų emigraciją aš matyčiau kaip vieną didžiausių pastarųjų metų problemų“, – teigė konferencijoje dalyvavęs „Sodros“ Kėdainių teritorinio skyriaus vadovas Jonas Švedas.
Kiti susirinkusieji teigė, kad Kėdainių mieste ir rajone vis dar klesti šešėlis. Treti drąsiai įvardijo, jog situacija komplikavosi įvedus eurą. Dar kiti – kad realybė ir ekonominės prognozės gali labai stipriai skirtis.
„Atvykstame tų prognozių pasiklausyti kasmet. Dalis tiesos yra. Trūksta darbo jėgos. Tačiau prognozės labai jau optimistinės, o realybė visai kitokia. Tarkime, pienininkams išgyventi tampa vis sunkiau, tai koks čia gali būti ekonominis kilimas? Galbūt kitiems, tačiau ne mums“, – kaip visuomet realią situaciją kaime apibūdino ir žodžių į vatą nevyniodamas sakė „Vermenos“ žemės ūkio bendrovės vadovas ūkininkas Albertas Šilkaitis.
Daugiau naujienų iš visos Lietuvos skaitykite čia.
