Praėjusių metų pradžioje atidaryta Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla (MBA) – vienas iš blogųjų pavyzdžių, kaip Lietuvoje švaistomi į žmonių gerovę investuojami Europos Sąjungos pinigai. Ir jie skaičiuojami ne tūkstančiais, o milijonais. Jei smarvės problema nebus išspręsta visiškai, sukilę gyventojai žada fiziškai blokuoti šiukšlių sandėliais vadinamos gamyklos darbą ir kreiptis į Europos institucijas, kad Lietuva grąžintų įsisavintus Europos sąjungos milijonus.
2016-ųjų metų pradžioje atidarytoje ir maždaug pusantrų metų statytoje Kauno MBA gamykloje pagrindiniai mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo pastatai užima apie 15 tūkst. kv. m plotą, o jiems pastatyti prireikė maždaug 34 mln. eurų. Tiesa, skambūs gamyklos atidarymo metu ištarti žodžiai, kad nuo šiol gyvensime švaresniame mieste, praėjus dviem metams po objekto atidarymo, atrodo lyg iš pasakos, kuri realybe nebetaps niekada.
Kauno MBA / R.Tenio nuotr.
Aplink šiukšlių rūšiavimo gamyklą gyvenantys kauniečiai jos „privalumus“ pajuto tik ją atidarius ir sulaukę šiltesnių orų. Nors gamyklos vadovas tikino, kad kvapas sklinda tik dėl išsiderinusio ventiliatorių veikimo, Ramučių gyventojai tai vadina pramanais ir tikina, kad Kauno MBA gamykla – didžiausia afera, kokia iki šiol yra įvykusi Kaune ir toliau fiksuoja šį pavasarį vėl pradėjusius sklisti nemalonius kvapus.
Nors įmonės atstovai ir aplinkosaugininkai žada naujas kvapų mažinimo priemones, neoficialiai kalbama, jog geriausia gamyklą būtų uždaryti, bet kad neprarasti Europos Sąjungos investuotų milijonų, objektas turi veikti mažiausiai penkerius metus.
Žada naujas kvapų mažinimo priemones
Kauno rajono savivaldybės aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapikas pritaria gyventojams ir teigia, kad situacija su Kauno mieto teritorijoje stovinčia įmone – ne pati geriausia, o problemų yra ne tik technologiniuose sprendimuose, bet ir įmonės vadovybėje. Jis teigia, nors ir nėra patenkintas įmonės darbu, rajono savivaldybė viena negali pakeisti įmonės vadovybės, nes Kauno MBA steigėjai yra penkios savivaldybės.
„Turime ne pačią geriausią įmonę, skleidžiančią ne pačius geriausius kvapus. Kauno regiono aplinkos tvarkymo centras buvo įpareigotas parengti priemonių planą, tad vykdomas padidintas monitoringas, buvo atlikti oro šaltinių matavimai. Nuo pernai metų įmonėje naudojami probiotikai, mažinantys sklindančius kvapus, taip pat per kelis mėnesius bus įdiegta papildoma sistema“, – Ramučių gyventojus ramino valdininkas.
Darius Šlapikas / D.Merkšaičio nuotr.
Tačiau gyventojai kategoriški: jie reikalauja, kad kvapai būtų ne sumažinti, o jų visai neliktų, o jei tai nebus įgyvendinta, reikalauja gamyklą uždaryti. Tai jie reikalauja padaryti jau antrus metus, tačiau bent jau kol kas nemalonūs kvapai sklinda toliau.
Susirinkimo su gyventojais metu Kauno rajono savivaldybės aplinkos specialistas patvirtino, kad gamykla pastatyta ne pagal techninę dokumentaciją, tačiau tikina, kad rajono savivaldybė nėra įgali ką nors pakeisti.
„Ši gamykla stovi Kauno miesto teritorijoje ir ją tinkama naudoti pripažino valstybinė komisija, kurią sudarė Kauno miesto savivaldybės urbanistai“, – priekaištus dėl pasirašytų statybos dokumentų atremia D.Šlapikas.
Statant objektą, iš projekto dingo 35 metrų kaminas
Aktyvi Ramučių bendruomenės narė Vesta Steiblienė pateikė dar daugiau intriguojančių detalių. Ji teigia, kad prieš statant gamyklą, buvo priduota poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurioje buvo numatyta įrengti 35 metrų kaminą, kurio pradėjus statybas, nebeliko.
„Iš tikrųjų, praktiškai neįmanoma sukontroliuoti net ir valstybinės įmonės, kuri dirba blogai. Jie prisiduoda poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kur parašyta, kad yra 35 metrų kaminas. Pastato gamyklą ir kamino nebelieka. Statybos leidimas be kamino, kontroliuojančios institucijos išduoda statybos leidimą ir po to priima projektą be kamino, objektas priduodamas. Vėliau jie kreipiasi į aplinkos agentūrą dėl taršos leidimo, ir jie ten parašo, kad turi 35 metrų kaminą. Agentūra išduoda jiems leidimą ir jie siaubingai dirba iki tol, kol Ramučiai pradeda dusti“, – dėstė V.Steiblienė.
Vesta Steiblienė / D.Merkšaičio nuotr.
Ji teigia, kad Lietuvoje įstatymai ne visiems galioja, ypač įsisavinant milijonines Europos sąjungos lėšas.
„Įmonė, kurios steigėjai yra Kauno miesto ir rajono, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių rajonų savivaldybės, ir bendrovė „Kauno švara“, kreipėsi į teismą dėl aplinkos agentūros veiksmų, kad ji išdrįso pateikti privalomuosius nurodymus uždaryti įmonę. Savivaldybės įmonė, padavė į teismą kontroliuojančią instituciją ir laimėjo teismą. Jie laimi ir jie sėkmingai dirba toliau, o kvapai sklinda vis labiau“, – nenuleidžianti rankų dėl susidariusios situacijos stebisi Ramučių gyventoja.
Gyventojai 34 mln. eurų aferą žada atskleisti visai Europai
Gyventojai tikina, kad neišsprendus situacijos iš esmės, jie žada kreiptis ne tik į Lietuvos institucijas, nes jos yra neįgalios arba nesuinteresuotos spręsti susidariusios situacijos iš esmės.
„Jei yra tokia situacija Lietuvoje, jei yra toks bardakas, ar neverta dėl šios aferos kreiptis į Europos komisiją, išsakyti visą istoriją ir išdėstyti, kas vyksta Lietuvoje, gal tada mūsų ponai susimąstys, kai reikės tuos 34 milijonus grąžinti?“, – susirinkimo metu retoriškai klausė dar viena gyventoja.
Kita bendruomenės narė, atsakydama į šį siūlymą, siūlo imtis dar radikalesnių priemonių.
„Tuos 35 milijonus paims iš mūsų kišenių, nes jie juos susidėjo į savo kišenes. Jeigu tikrai tokiam bardake gyvename, mes kaip piliečiai, kurie tikrai labai nuskriausti esame, kovodami dėl savo vaikų ateities ir sveikatos, susitelkime ir blokuokime šios įmonės darbą, ir kai ji negalės normaliai funkcionuoti, galbūt kažkas susirūpins ir galbūt į šią problemą atkreips dėmesį ir Prezidentė ar sąžiningi Seimo nariai“, – rankų nenuleisti gyventojus ragino Ramučių gyventoja.
