Interneto portaluose komentarus rašantiems skaitytojams dėl išsakytų teiginių ikiteisminiai tyrimai turi būti pradedami tik išimtiniais atvejais – teismas išaiškino, kad „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“.
„Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ernestas Rimšelis.
Taip teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename interneto portale skaitytojo paskelbto komentaro.
Skaitytojo pasisakymas buvo paskelbtas prie publikacijos, kurioje pasakojama apie Danijos parlamentaro Kennetho Bertho pasisakymą apie migrantus – Liaudies partijos narys per Danijos nacionalinę televiziją pareiškė, kad „saugumo pajėgos turėtų šaudyti į valtis, gabenančias migrantus, kurie bando nelegaliai pasiekti Europos Sąjungą“.
„Vienintelis veiksmingas būdas yra apsukti valtis ir pasakyti: „Jūs negalite plaukti už šios nacionalinės sienos ribų, o jei plauksite, būsite arba nušautas, arba parplukdytas atgal“, – K. Bertho pasisakymas sukėlė daugybės žmonių reakciją visame pasaulyje, nes jo žodžius citavo ir didžiausios pasaulio naujienų agentūros.
Apie tai savo nuomonę nutarė pareikšti ir vienas skaitytojas, naujienų portale perskaitęs Danijos politiko pasisakymus. „Gera idėja – kiekviena šalis ir jos piliečiai privalo gintis ir ginti savo šalį nuo parazitų-okupantų. Deportuoti visus alei vieno!“ – buvo rašoma skaitytojo, pasivadinusio „A“ vardu, komentare.
Po šio pasisakymo prokurorai sulaukė skundo – viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas (EŽTF) bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl viešo kurstymo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl socialinės padėties (migrantu).
Tačiau nesėkmingai – susipažinę su skunde nurodytais teiginiais ir interneto portale parašytu skaitytojo komentaru prokurorai atsisakė pradėti baudžiamąjį procesą, nes nėra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnyje, sudėties požymių.
Toks prokuratūros sprendimas netenkino EŽTF – teisininkai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau skundą išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, kad prokuratūros sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Pasak teismo, skaitytojo pasisakymas buvo patalpintas naujienų portalo skiltyje „Komentarai“, kurių paskirtis yra reikšti savo nuomonę dėl straipsnių, juose išdėstytų teiginių.
„Asmens komentaras vertintinas kaip nuomonė, išsakyta nepažeidžiant Konstitucijos ir BK – komentuodamas šį straipsnį asmuo išsakė subjektyvią nuomonę, vertinimus, pamąstymus, kurie savaime nėra neapykantos ir smurto kurstymas“, – pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Tačiau EŽTF nesutiko su tokia teismo pozicija ir nutartį atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai net nesiaiškino ir neieškojo asmens, kuris parašė komentarą, taip pat nebuvo atlikta komentaro ekspertizė.
Be to, skunde nurodoma, kad komentaras „akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams“.
„Jame yra pateiktos šališkos, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės bei vertinimai, išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį žeminantį veikiančio asmens nusistatymą prieš tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar jai priklausančius asmenis (migrantus)“, – fondo teisininkas pabrėžė, kad komentarą viešojoje erdvėje galėjo perskaityti ir kiti skaitytojai, kurie „galbūt net tokiam pareiškimui pritarė“.
EŽTF skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad tai, jog fondo teisininkai nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjo argumentais, „nereiškia, kad jie neteisėti ir nepagrįsti“.
Pasak teisėjo E. Rimšelio, nenustatyto skaitytojo parašytas komentaras „nors ir yra negatyvus migrantų atžvilgiu, tačiau pagal savo turinį ir tekstinę išraišką negali būti vertinamas kaip kreipimąsis į kitus asmenis smurtauti“.
Galutine ir neskundžiama nutartimi buvo pritarta žemesniojo teismo pozicijai, kad komentare skaitytojas išsakė tik subjektyvią nuomonę, vertinimus ir pamąstymus, kurie savaime nėra neapykantos ar smurto kurstymas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad „veika turi būti ne tik priešinga teisei, tačiau ir pavojinga tiek, kad už tai asmuo būtų traukiamas ne bet kokion kiton atsakomybėn, o atsakytų baudžiamojo įstatymo prasme“.
„Nors asmens, pasivadinusio „A“ vardu, komentare išdėstytos mintys bei vertinimai pasižymi nekorektiškumu bei gali būti vertinami kaip pažeidžiantys etikos bei moralės normas, tačiau neturi realaus pagrindo ir nėra nukreipti skatinti neapykantą bei kurstyti smurtauti prieš žmonių grupę ir negali būti kvalifikuotini kaip nusikalstama veika“, – nurodė teisėjas.
Anot jo, baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais.
„Tai reiškia, kad, esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas, – išaiškino teismas. – Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti – pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis.“
Todėl, anot teisėjo, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, tolesnis baudžiamasis procesas yra netikslingas – priešingu atveju galimai pažeistų nepagrįstai persekiojamų asmenų teises.
DELFI informuoja, kad už viešojoje erdvėje parašytus komentarus atsako jų autoriai – DELFI ragina skaitytojus komentuoti prisiregistravus, o ne pasislėpus po anonimiškumo skraiste.
BK 170 str. numato, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
