Vietinių turistų, t.y. po savą kraštą keliaujančių Lietuvos gyventojų, skaičius augo jau septintus metus iš eilės. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai.
Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) tradiciškai pateikė 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.
Lietuvos gyventojai – pusė visos turizmo rinkos
Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo net 1,26 mln. vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,8 proc., Lietuvos turizmo rinkos.
Vietinio turizmo proveržis
Vietinis turizmas per 2016 m. augo dešimtadaliu – net 10,2 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 116 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2015 m.
Daugiausia keliauja miestiečiai
Daugiausiai po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų -Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių- gyventojai.
Favoritai – Druskininkai ir Palanga
Palanga ir Druskininkai 2016 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų – Palangą aplankė 220 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.
Į kelionę – su šeima
Vidutiniškai kelionės po Lietuvą metu turistai apgyvendinimo įstaigose praleido 3 naktis. VTD duomenimis, į kelionę dažniausiai buvo leidžiamasi su šeima (36 proc.) ar draugais (31 proc.). Kas penktas vietinis turistas po Lietuvą keliavo su antrąja puse (23 proc.).
Daugiausia išlaidų – maistui
VTD duomenimis, trečdalis apklaustų vietinių turistų nurodė, kad vidutinės jų išlaidos vienos kelionės po Lietuvą metu siekė nuo 150 iki 300 EUR. Apie 60 proc. šių išlaidų turistai skyrė maistui.
Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus
Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (49,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos. Tai yra vienu procentu daugiau nei 2015 metais.
Augantis Kaunas
Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune (+19,4 proc.), antroje vietoje Klaipėda (+10,7 proc.). Vilnius 2016 m. sulaukė daugiausia – 189 tūkst. vietinių turistų (+6 proc.).
Turistų bumas Kretingoje
Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Kretingoje (+251 proc., lyginant savivaldybės kuriuose apsilankė 10 tūkst. turistų ir daugiau).
Didžiausios simpatijos-Birštonui
Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2016 m. pasižymėjo Birštonas (+21,5 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 10 proc.
Nišinis turizmas vis labiau populiarėja
Viena ryškiausių vietinio turizmo naujovių – nišinis turizmas. Pavyzdžiui, Pamario krašte ketinama sparčiau vystyti ornitologinį turizmą, Kaune didelio susidomėjimo sulaukia filmų turizmas (ekskursijos pagal kino juostą „Emilija iš Laisvės alėjos”). Jau nekalbant apie pagreitį visoje šalyje įgijusį gastroturizmą – regionuose organizuojamos teminės degustacijos, gaminimo edukacijos, atgaivinamas žydų, senovės lietuvninkų, dvarininkų ir pan.kulinarinis paveldas.
Informaciją pagal Statistikos departamento duomenis ir tyrimą „Lietuvos vietinio turizmo vertinimas” parengė Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos; statistiniai 2015-2016 m. duomenys apima visas apgyvendinimo įstaigas, išskyrus kaimo turizmo sodybas.
